Iš sidabrinio rūko šilko
Ankstyvas rytmetis rudens
Savo vangumą atvilkęs
Verpia krištolines karūnas
Ant pageltusių lapų vainikų
Ant niūriai nuvytusios žolės
Saulėtekio suskaldytos karūnos
Mirguliuoja šipuliais
Kas skaidrų auksą geria
O kas renka braidant basomis
Galbūt tai tik rasos lašeliai
O kai kam - krištolinė paslaptis
aš, kaip prijaučianti pagonybei ir Radauskui, labai užskaitau :) tikrai rudeniškas :) o aš maniau, kad tu tik haiku užsiimi :)
AtsakytiPanaikintiNe tik haiku. Megstu eksperimentuoti :)
PanaikintiLabai grazus:)
AtsakytiPanaikintiAciu :P
Panaikinti