#Paukščiai (II istorija)

Prieš metus nusprendžiau taip: namie liūdna, reikia augintinio. Kaip jau minėjau, aš dievinu paukščius. Nusprendžiau sukrapštyti visas santaupas ir nusipirkti Kikoje papūgą. Prieš tai auginau banguotąsias papūgas - žalią patiną(Kesha) ir mėlyną patelę(Vika). Patelę gavau gimtadienio proga, kai buvau dar snarglius, o Keshą gavau kiek vėliau, kaip dovaną nuo mamos draugės. O buvo taip, mamos draugė nusipirko žalią papūga ir suprato, kad tas mažas paukštis gali būti problemiškesnis negu koks šuniukas. O taip, tas paukštis buvo bjauraus būdo! Velniūkštis... Vieną kartą jis įkando auksinei žuvelei ir ji padvėsė... Tas mažas paukštis išskridęs iš savo narvo sugebėdavo virtuvėje padaryti tikrą revoliuciją. Kandžiodavosi žaliaplunksnis iki kraujo... Mamos draugė panoro juo atsikratyti ir pasakė man, kad galiu jį pasiimti jeigu tik noriu. Tiesa, dar pridūrė, kad jei pasiimčiau paukštį, tai padaryčiau jai milžinišką paslaugą. Mano papūga tuo metu turėjo gražų baltą narvą, Tačiau jis buvo mažas. O vat žalias nevidonas tupėjo milžiniškame narve. Pagalvojau taip: pasiimsiu šį žaliaplunksnį tik dėl narvo, mano papūga turės ir draugą, ir milžinišką namą. Na, čia kaip ir žmonių pasaulyje - santuoka iš išskaičiavimo. Tačiau ne viskas buvo taip, kaip aš planavau. O juk neveltui sakoma, kad meilės už pinigus nenusipirksi. Žaliaplunksnis nenorėjo priimti naujos gyventojos į savo kotedžą. Ir meilės tarp jų nebuvo, o tik smurtas. Žaliaplusnkis mėgdavo mano papūgą pakandžioti ir už uodegą patampyti. Bet gal jei mušė, tai mylėjo?.. Vargu. Taip ir paseno tos papūgos...