2018 m. kovo 4 d., sekmadienis

#Lyčių stereotipų gniaužtuose


Neseniai perskaičiau Donato Paulausko knygą ("F* – žodis, kurio negalima minėti"). Ką galiu pasakyti? Veikalas privertė mane apmąstyti daugelį dalykų. Nerašysiu recenzijos, o pasistengsiu tiesiog atpasakoti įdomiausius knygos momentus, kurie mano atmintyje išliks visam laikui...

---

Vos tik gimę vaikai būna įmetami į mergaitišką arba į berniukišką pasaulį. Vienas rožinis, o kitas - šviesiai mėlynas. Jau nuo pat mažens mums bandoma įbrukti tam tikrus žaislus, paskirti vaidmenis pagal biologinę lytį. Berniukams perkami traukinukai, žaislinės mašinos ir robotai. Tuo metu mergaitės gauna lėles, žaislinius virtuvės rakandus. Viskas yra griežtai sustyguota. Tiek mergaitės, tiek berniukai yra skirtingai ugdomi. Berniukai mokomi nedemonstruoti savo emocijų. Pvz., neverkti, nes kitu atveju jie girdi tokius pasakymus: "Būk vyras!", "Nebūk boba!", "Vyrai neverkia!". Taigi diegiama klaidinga mintis, kad vyras yra šaltakraujis padaras, kuris nesivadovauja emocijomis. Mergaitėms nėra lengviau. Jeigu viena iš jų karstosi medžiais, tai dažniausiai sulaukia iš mamos frazės: "Mergaitėms taip nepridera!". Jau maždaug nuo 3 m. vaikas pradeda suprasti rožinio ir mėlyno pasaulio taisykles. O kur jie pasislėps nuo to, jei siauro mąstymo tėvai šventai tiki posakiu: "Vyrai iš Marso, o moterys iš Veneros!". Ohoho! Kokie mes skirtingi...

Visi stereotipai ir tas pasaulio nudažymas 2 spalvomis - aukso kasykla. Vien knygyne, kuriame  šiuo metu dirbu,  yra kelios lentynos knygų su tokiomis antraštėmis: "Kodėl vyrams reikia sekso, o moterims - meilės", "Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros", "Kodėl vyrai neranda raktų, o moterims vis reikia naujų batų"... Nepamirškime ir žaislų parduotuvių su mėlynomis ir rožinėmis zonomis. Lai nueina koks berniukas prie rožinės žaislinės keptuvės... Tėvai ji privers pasijausti mažu nusikaltėliu.

Donato Paulausko teigimu, taip ugdant vaiką, sunaikinamas jo unikalumas. Vaikui, it mažam krūmui, tėvai suteikia tam tikrą formą ir jis neturi pasirinkimo. Dirbdamas mokytoju tiesiogiai susidūriau su šia problema. Mergaitėms tėvai dažnai drausdavo lankyti robotikos būrelius. Vietoj to, jas prievarta versdavo lankyti šokius. Su berniukais buvo atvirkštinė situacija. Keli mano mokiniai buvo prisipažinę, kad jų tėvai verčia lankyti robotiką, nes tai "vyrų reikalas/sfera". Nes jiems tai dera! Tėvams nesvarbu, kad vaikui galbūt robotika visiškai nepatinka. Galbūt koks berniukas mieliau lankytų šokius, o kokia mergaitė - robotiką.

Kokios yra viso to pasekmės? Vyrai nelaimingi, nes neatitinka alfa patino įvaizdžio. Apskritai kur tu atitiksi "vyriškumo standartus", jei viskas taip greitai kinta... Neseniai buvo barzdų auginimo bumas. Prisimenate? Ne viena mergina man sakė: "Tomai, užsiaugink barzdą". Nuo tokių replikų aš tapdavau dar didesnis sociopatas(:D).  Kas toliau... Kokie dar "vyriškumo standartai'... Ai... Vyrai privalo daug uždirbti (na, nors daugiau už savo žmoną!). Kitu atveju jiems prikabinama socialinio nevykėlio etiketė. 

Mane nustebino vienos mano pažįstamos pareiškimas, kad moterims geriau neiti į politiką, nes jos yra emocionalios būtybės. Ačiū Jums, Dalia Grybauskaite, kad naikinate stereotipus. Nes jeigu iš visų stereotipų supinsime puokštę, tai mūsų prezidentė turėjo būti ilgų plaukų moteris... nešiojanti rožinius kostiumėlius... turinti didelę šeima ir kepanti skanius pyragus... 

Visos tos nesąmonės susijusios su lyčių stereotipais yra sąlyginės. Kodėl? Seniau maži berniukai atrodė kaip mergaitės... Su suknelėmis, ilgais plaukais. Kodėl suknelės? Nes mamoms buvo patogiau keisti vystyklus. Pažvelkime į JAV prezidentą F. Ruzveltą...



O ar žinojote, kad rožinė iki maždaug 1940 m. buvo laikoma vyriška spalva. O mėlyna - moteriška. Už Lietuvos ribų, keliaujant po pasaulį, gatvėje galima išvysti apsikabinusius vyrus. Galbūt atvykę į kokį egzotinį kraštą pažinsite naują kultūrą, kurioje vyrauja matriarchatas. Ir ką? Pasaulis yra margas. Gėjai nenaikina šeimų, moterys siekiančios karjeros negriauna valstybės, o vyrai... Jie verkia. Pasislėpę garažuose, prisilakę alaus...


2 komentarai:

  1. ši tema man yra labai artima, tad galiu tik pasidžiaugti savo tėvais, kurie vietoje lėlių pirko man konstruktorių, vietoj šokių leido lankyti kovos menus, ir bent jau sąmoningai nediegė man mergaitės OS :D paskui taip ir gaunasi, kad pirmą plokštainį iškepi bebaigdamda trečią dešimtį.. :D šiuo klausimu man labai įdomi japonų belytiškumo politika, kai žmogus savęs neidentifikuoja kaip moterį arba vyrą. tiesiog jis yra tas, kas yra :D

    AtsakytiPanaikinti