Daugelis esame linkę romantizuoti
rašytojų darbą. Tačiau realybėje tame nėra daug romantikos. Tik karališkas
atkaklumas, užsispyrimas, kantrumas, darbas, darbas ir dar kartą darbas.
Kadangi pats rašau romanus, tai galiu papasakoti apie savo kūrybines kančias.
Neturiu rašymo rutinos, griežto grafiko. Rašau kiekvienais metais po knygą.
Dažniausiai pradedu rašyti atslinkus rudeniui, o baigiu knygą vėlyvą pavasarį.
Rašau tada, kai turiu laiko ir noro. Ir tai yra atsakymas kodėl esu toks
neproduktyvus. Vieną pažįstama atnešė man knygą apie menininkų dienos ritualus.
Pasirodo, kad beveik visi rašytojai buvo nusistatę darbo grafiką, kurio
griežtai laikėsi. Jie nelaukė įkvėpimo, nes tokiu atveju per savo gyvenimą būtų
parašę vos kelias knygas...
Francas Kafka
rašydavo naktimis, nes gyveno su šeima ankštame bute. Tik tokiu paros metus jis
galėdavo susikaupti. Dienomis rašytojas dirbo. Neretai ir viršvalandžius.
Viename laiške savo draugui Kafka rašė: Rašyti
sėdu pusę vienuolikos (retai kada iki pusės dvylikos) ir dirbu tol, kol jėgos,
nusiteikimas ir sėkmė leidžia, paprastai iki pirmos ar antros trečios nakties,
o kartą rašiau net iki šešių ryto.
Būdamas
jaunas J. V. Getė buvo pajėgus
rašyti visą dieną. Sendamas rašytojas suprato, kad produktyviausias yra rytais:
Dabar prie antrosios Fausto dalies galiu
dirbti pirmoje dienos pusėje, kai jaučiuosi pailsėjęs, išsimiegojęs ir įgavęs
jėgų, dar nenuvargintas absurdiškų buities smulkmenų.
Čarlzo
Dikenso vyresnysis sūnus apie tėvą yra atsiliepęs taip: joks miesto klerkas taip sistemingai nesilaikė tvarkos nei jis, joks
banalus, monotoniškas, įprastas darbas, negalėjo būti padarytas punktualiau ar
dalykiškiau, nei jis kurdavo tekstus. Dikensas dirbo tyloje, atskirame
kabinete. Rašytojo rutina: 7:00 keldavosi, 8:00 pusryčiaudavo, 9:00 pradėdavo
rašyti. Darbas tęsdavosi iki 14:00. Būtent tada rašytojas pietaudavo. Įprastai
jis per dieną parašydavo 2,000 žodžių. Produktyviausiomis dienomis Dikensas
parašydavo dvigubai daugiau.
Džordžas
Orvelas negalėjo išsilaikyti vien tik iš rašymo. Mokytojo pareigos
palikdavo mažai laiko rašymui. Laime Orvelas turėjo gerą tetą, kuri surado jam
išeitį - darbą viename Londono knygyne. Rašytojo darbotvarkė: 7:00 keldavosi,
8:45 atidarydavo knygų parduotuvę. Ten likdavo valandą, o toliau iki 14:00
būdavo laisvas. Per laisvas valandas Orvelas rašydavo. Nuo 14:00 iki 18:30
dirbdavo knygyne.
Stivenas Kingas laikosi griežto
grafiko. Rašytojas rašo kiekvieną mielą dieną nedarydamas jokių išimčių (kalba
eina apie jo paties gimtadienius, kitas šventes). Kingo dienos norma - 2,000
žodžių. Jis startuoja 8:00 ar 8:30 ir rašo maždaug iki 13:30. Popietės ir
vakarai lieka kitoms veikloms.
