#Kelios mano humoreskos...

(Nr. 1) Gėriau, žmoną mušiau, narkotikus vartojau, stotyje nakvojau, motinai melavau, bet kad sekmadienį praleisti šv. mišias... Aš sau to tikrai neleisiu!
---
(Nr. 2) Pešlemėkas! Veidas baltas lyg vanilinis zefyras, plaukai lyg karčiai išsidarkę ir tos mažos niekšiškos akys...

Stop. Čia juk mano atspindys.
---
(Nr. 3) – Kodėl atsidūrėte pragare?
– Nes dažnai vartojau žodžius pinigėliai ir sąskaitėlė.
– Taip jums ir reikia!
– O jūs?
– Aš tik žmogų nužudžiau.

#Keli maži dalykai, kurie sukelia didelį džiaugsmą...

Kai galiu patogiai įsitaisyti ant palangės ir matyti, girdėti bei užuosti lietų...
Kai savaitgalio vakarą su tėvais žiūriu filmą...
Kai su močiute bei krikšto dukra žaidžiu kortomis...
Kai lietingą rudens vakarą asfaltas blizga lyg juodoji upė...
Kai užmiegu vakare su knyga rankose ir tas miegas būna pasakiškai saldus...
Kai kažkam padovanoju knygą iš savo bibliotekos...
Kai lapai nusidažo auksine spalva, kai iškrenta pirmas sniegas, kai sprogsta pumpurai pavasarį...
Kai randu kvapą gniaužiantį serialą, knygą ar filmą apie distopinį pasaulį...
Kai knygoje atrandu mintį, kuri mane priverčia sustoti ir susimąstyti...
Kai važiuojant automobiliu per radiją groja mėgstamą dainą...
Kai mylimi muzikos atlikėjai po ilgos pertraukos sugrįžta į sceną...
Kai atsibudęs ryte su šypsena pasitinku naują dieną...
Kai subrandinu idėją naujai knygai...