
Psichologiniai tyrimai įrodė, kad kuo žmogus yra labiau išsilavinęs, tuo jis mažiau pastebi kito žmogaus trūkumus. Jis pradeda pastebėti žmogų kaip visumą, detalės tampa ne tokios reikšmingos.
Šiandien grožis lyg ir turėtų nublankti prieš protą, bet nemanau, kad šis procesas pasieks savo tikslą. Ir tai kažkaip liūdna. Dažnai tenka diskutuoti šia tema ir aš tvirtai laikausi savo "nuomonės stulpo". Grožis yra efemeriškas ir aš nesistengiu kažkaip žmones skirstyti į gražius ir negražius. Čia kalbu apie tą, išorinį grožį, kuris šiuolaikiniam jaunimui yra labai svarbus. Kiek esu bendravęs su žmonėmis, kurie užaugo dar sovietiniais laikais, tai man peršasi nuomonė, kad jie grožį ne taip jau stipriai sureikšmino. Nors galbūt aš ir klystu. Tiesiog šiais laikais tave iš karto vertina iš išvaizdos. Tu turi atrodyti efektingai. Jau visiems ne naujiena, kad žmogus veldamasis į diskusiją rizikuoja tapti patyčių auka. Ypač virtualioje erdvėje. Kai individui, kuris yra tik "gražus", pritrūksta argumentų, jis tiesiog pradeda įžeidinėti bandydamas rasti išvaizdoje kokių nors defektų, o tai yra žema. Manau, kad lengviausias dalykas šiame pasaulyje ir yra "atkasinėti" kito žmogaus neigiamas ypatybes. Tam proto daug nereikia.
Su vienu žmogumi šia tame ypač aršiai diskutavome. Galiausiai priėjome prie išvados, kad protingi žmonės gali ir nebūti gražūs, išvaizdūs. Jie turi viena dideli pranašumą - sugeba save pateikti gražiai. Tam jau reikia talento. O kaip dažnai būna, kad koks paviršutiniškas asmuo prakalba: "Aš nežinau, ką ji/jis jame/joje tokio rado...". Tačiau vis pamirštame, kad žmogus tampa gražiu, kai kažką pasiekia gyvenime. Mūsų geri darbai, poelgiai ir pasiekimai - tai pats didžiausias ir geriausias indelis prie įvaizdžio.