2017 m. kovo 22 d., trečiadienis

#PENKIOS BAKALAURINIO BAUBO STADIJOS: KAS TAI?




Pirmoji stadija – neigimas

Ši stadija būdinga tiems, kas pasirinko bakalaurinio darbo temą. Po šio įvykio studentas sukuria nekokybišką iliuziją, kad bakalaurinio darbo gynimas yra lyg blogas sapnas. Studentas šioje stadijoje nesuvokia, kad tas sapnas iš tikrųjų yra neišvengiamas košmaras. Kiti šios stadijos požymiai: apsimetinėjimas, kad viskas yra gerai, nes tema pasirinkta, o toliau - viskas čiki piki; nenoras kalbėti apie problemą.

Antroji stadija – pyktis

Šioje stadijoje studentas pradeda pykti ant savęs mintyse kartodamas: kam iš viso reikia to išsilavinimo?; nu ir kas iš to diplomo? Dirbsiu toje pačioje maksėje... Šis pyktis dažnai yra nukreipiamas ant kito žmogaus, kuris prie studento drįsta dūsauti, kad jam gyvenimas sunkus. Studento reakcija tokioje situacijoje būna maždaug tokia:Tau sunku!? Ar tau sunku?.. Ar tu žinai kaip jaučiuosi aš... AŠ!!!

Trečioji stadija – derybos

Studentas šioje stadijoje pradeda save raminti. Nepradėjęs rašyti darbo, mintyse jis kartoja šiuos žodžius:Bakalaurinio gynimas? Nu ir kas... Tai tik taškas gyvenimo kreivėje. Nu neparašysiu, nu neapsiginsiu, ir ką? Tik neapsiverk... Šioje stadijoje studentas pradeda tikėti stebuklais, kad vieną rytą atsibus liepos 1 d., kai jau visi baubai liko praeityje. Dažniausiai šioje stadijoje studentas pradeda ieškoti literatūros, skaityti straipsnius ir t.t.

Ketvirtoji stadija – depresija

Krachas! Šioje stadijoje atrodo, kad pasirinkta tema yra: A) per siaura; B) per plati; C) What the hell was I thinking!?. Šioje stadijoje atrodo, kad tai jau dugnas. Studentas apatiškais veizolais stebi aplinką, vengia konsultacijų su dėstytoju, nebeskaito literatūros ir t.t. Jam atrodo, kad gyvenimas yra beprasmybės liūnas.

Penktoji stadija – susitaikymas

Pradedi galvoti, kad ne tokie dundukai apsigynė tuos savo bakalaurinius. Studentas šioje stadijoje susitaiko su tuo, kad jam teks gintis tą prakeiktą bakalaurinį darbą. Susitaikoma su mintimi, kad rašto darbą reikia iš viso parašyti. Būtent šioje stadijoje dažniausiai ir prasideda darbas: karštligiškai ieškomi ir skaitomi reikalingi šaltiniai, literatūra.


2017 m. kovo 14 d., antradienis

#Filmas: Hannah Arendt(2012)

Margaretės von Trottos filmas įamžino Hannos Arendt, XX a. žydų vokiečių politikos teoretikės,  gyvenimo epizodą, kurio centre - Eichmano, vieno iš žydų naikinimo organizatorių Antrojo pasaulinio karo metu, teismo procesas Jeruzalėje. Šiame trumpame įraše, kurį galima pavadinti anotacija, pabandysiu išryškinti tik vieną siužetinę liniją. Ji padės iliustruoti mano iškeltą teoriją. 
-------

Keli štrichai pie mutacijas...
...arba kaip sąvoka įgauna naują prasmę


Tam tikrose situacijose gali kisti tam tikrų sąvokų reikšmė. Tokios situacijos pavyzdys - Eichmano teismo procesas Jeruzalėje. Teismo metu, o taip pat po Hannos Arendt straipsnio apie teisiamąjį publikavimo, sąvoka "teisingas" transformavosi į terminą "žmogiškas", o jei tiksliau - "paremtas jausmais". Dauguma žmonių H. Arendt apkaltino neva ji yra bejausmė ir šaltakraujiška. Žodis "teisingas" pradėjo reikšti tai, ką norėjo išgirsti nukentėję nuo Holokausto žydai. Aišku, kad mutavusi teisingumo sąvoka nepalieka erdvės objektyvumui, požiūriui kitu rakursu ir apskritai, jokiai minčiai, kuri prieštarautų daugumos įsitikinimams. Remiantis filmu galima atskleisti dar kelis atvejus, kai sąvokos mutuodavo. Pavyzdžiui, Eichmano teismo procesas išprovokavo supratimo sąvokos transformaciją. H. Arendt stengėsi neteisti Eichmano vadovaujantis išankstinėmis nuostatomis, nors joje toks noras tiesiog kunkuliavo. Tą norą, pagrindinė filmo veikėja, tiesiog pažabojo, nes norėjo išlaikyti šviesų mąstymą komplikuotoje situacijoje, kai visi galvojo vien apie bausmę, bet ne apie teisingumo įvykdymą. Už tai H. Arendt buvo apkaltinta neva bando išteisinti Eichmaną. Po šio pavyzdžio galima išryškinti dar vieną mutaciją: "suprasti" -> "išteisinti".

2017 m. kovo 9 d., ketvirtadienis

#(NE)Pavasaris



Užslinkusi juoda apatijos kepurė
ant paraudusių akių,
O praeities šešėliai jau seniai suėdę
Šiltai užkonservuotus prisiminimus.
Verksmingos dienos krištoliniais gniaužtas
apsivijo melancholišką kaklą
Ir ne tik smaugia pozityvumą,
bet ir negailestingai gręžia skrandį,
barsto baltą smėlį į akis...
Minčių štormas duoda savo,
Siautėja vandens drakonai.
O revoliucionierius pavasaris
Atrodo, kad dar taip toli...
Užtat sprendimas sausas ir aiškus -
Dar kentėti saulėtos laimės badą.

#Noriu saulės

Kiekvieną rudenį jaučiu stiprų saulės šviesos deficitą. Pradedu plaukioti melancholijos baseine. Atėjus žiemai plaukiojimas tampa nardymu. T...