#Svirplio vlogas Nr. 26 - #Pats didžiausias įžeidimas

#Svirplio vlogas Nr. 24 - #Aš nepykstu

#Toksiški draugai

Jau seniai planavau įrašą apie geriausių draugų bendravimą, kuris laikui bėgant mutuoja ir tampa kažkoks nenormalus. Viename savo vloge (jeigu galima tuos trumpus vaizdo įrašus vadinti vlogais...), neva kalbėjau mobiliuoju telefonu su draugu, kuriam pareiškiau: "Aš ne su tavo draugas... Aš tavo geriausias draugas! Aš juokiuosi ne su tavimi, o iš tavęs!". Be abejonės, smagu pasijuokti iš kito žmogaus. Ypač jei tas žmogus - tavo geras draugas, kuris eilinį kartą papuolė į idiotišką situaciją. Bet aš pastebiu vieną dalyką, kad kai kurie žmonės aiškiai peržengia ribas...

Kaip identifikuoti tokius žmones?

* Jei pargriuvai ir stipriai susimušei kelį, tie žmonės ilgai juoksis iš tavęs vietoj to, kad prieiti ir paduoti ranką.

* Jeigu jiems pasakai, kad tau reikia skubios pagalbos, nes sugedo automobilis, jie specialiai neskubės.

* Tokie žmonės žino tavo visas baimes (net fobijas) ir kompleksus. Ir jie tuo būtinai pasinaudos.

* Tokie žmonės per gimtadienius dovanoja  tik jiems vieniems juokingus dalykus. Pvz., per 18-ąjį gimtadienį jie gali padovanoti prezervatyvų, sauskelnių... Tokios dovanos retai būna supakuojamos. Jos visada dovanojamos visiems matant ir girdint.

* Tokie žmonės niekada tavęs nevadins tikru vardu. Jie visada naudos pravardes. Pvz., lupnius, bebras, ačkarikas, bitch ir t.t.

* Tokie žmonės - tai tavo vidinių cenzorių įkūnijimas realybėje. Jų kompanijoje bijosi apsikvailinti, būti nuoširdus.

Mano blogą skaito tik keli vorai, dulkių kamuoliai, nu ir gal Viktorija (Piratė). Galbūt atsiras žmogus, kuris save apsupo šlykstukais ir nemato jokios problemos. Toks žmogus perskaitęs mano įrašą pasakys: "Nu, šitas lopas ryškiai neturi JUMORO jausmo..." Ne. Turiu aš ta h(!)umoro jausmą. Jis visada su manimi. Ir aš pastoviai juokiuosi iš savęs. Pastoviai. Bet aš nesu linkęs, apsupti save žmonėmis, kurie tik moka ir stengiasi pasijuokti iš mano naujų batų, šukuosenos, išreikštų minčių ar svajonių. Dėl tokių griežtų standartų turiu tik kelis draugus. Bet ačiū Dievui, jie žino kada reikia patylėti, o kada galima pasijuokti...  

Pastebėjau dar vieną dalyką. Galbūt tokiems draugams tu esi svarbus, bet jie niekada to nepasakys tiesiai šviesiai. Pvz., drauge kitai draugei niekada nepasakys: "Tu man esi svarbi". Ne. Ji geriau naktį paskambins ir į ragelį sušuks: "Myliu tave, kale!".

#Emocijos

Aš jaučiu!

Tiek daug jaučiu!

Bet viską po kasdiene kreiva šypsena slepiu,

Steriliais saviizoliacijos tvarsčiais širdį raminu,

Iš košmarų gniaužtų išniręs

Nebyliai Tavo pagalbos šaukiu

Ir toliau gyvenu.

Aš jaučiu.

Tiek daug jaučiu!

Bet jausmus lyg akmenukus senoje vazoje kaupiu,

Renku juos kruopščiai ir ignoruoju,

Kad indas pilnas, seniai suskilęs.

Bet nepasiduodu, svirduliuodamas slenku

Pilkų būtybių išmintu taku.

Aš jaučiu.

Tiek daug jaučiu...

Jausmų pokylyje meistriškai su emocijomis valsą šoku

Ir nesuprantu,

Ar paklydęs mano juokas tarp tų sienų keturių

Vien tiktai atsimušančios bangos

Nuo uolėtų , bet iliuzinių krantų?

Ar aš jaučiu?..

Nors kažką jaučiu?..

Skamba galvoje lyg aidas, Alpėse paklydęs -

Nelemta rudeninė obscesija.

Tokia jau ji yra,

Lapiškai klastinga

Ta besišypsanti depresija...