Rodomi pranešimai su žymėmis patyčios. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis patyčios. Rodyti visus pranešimus

2017 m. gruodžio 21 d., ketvirtadienis

#Toksiški draugai

Jau seniai planavau įrašą apie geriausių draugų bendravimą, kuris laikui bėgant mutuoja ir tampa kažkoks nenormalus. Viename savo vloge (jeigu galima tuos trumpus vaizdo įrašus vadinti vlogais...), neva kalbėjau mobiliuoju telefonu su draugu, kuriam pareiškiau: "Aš ne su tavo draugas... Aš tavo geriausias draugas! Aš juokiuosi ne su tavimi, o iš tavęs!". Be abejonės, smagu pasijuokti iš kito žmogaus. Ypač jei tas žmogus - tavo geras draugas, kuris eilinį kartą papuolė į idiotišką situaciją. Bet aš pastebiu vieną dalyką, kad kai kurie žmonės aiškiai peržengia ribas...

Kaip identifikuoti tokius žmones?

* Jei pargriuvai ir stipriai susimušei kelį, tie žmonės ilgai juoksis iš tavęs vietoj to, kad prieiti ir paduoti ranką.
* Jeigu jiems pasakai, kad tau reikia skubios pagalbos, nes sugedo automobilis, jie specialiai neskubės.
* Tokie žmonės žino tavo visas baimes (net fobijas) ir kompleksus. Ir jie tuo būtinai pasinaudos.
* Tokie žmonės per gimtadienius dovanoja  tik jiems vieniems juokingus dalykus. Pvz., per 18-ąjį gimtadienį jie gali padovanoti prezervatyvų, sauskelnių... Tokios dovanos retai būna supakuojamos. Jos visada dovanojamos visiems matant ir girdint.
* Tokie žmonės niekada tavęs nevadins tikru vardu. Jie visada naudos pravardes. Pvz., lupnius, bebras, ačkarikas, bitch ir t.t.
* Tokie žmonės - tai tavo vidinių cenzorių įkūnijimas realybėje. Jų kompanijoje bijosi apsikvailinti, būti nuoširdus.

Mano blogą skaito tik keli vorai, dulkių kamuoliai, nu ir gal Viktorija (Piratė). Galbūt atsiras žmogus, kuris save apsupo šlykstukais ir nemato jokios problemos. Toks žmogus perskaitęs mano įrašą pasakys: "Nu, šitas lopas ryškiai neturi JUMORO jausmo..." Ne. Turiu aš ta h(!)umoro jausmą. Jis visada su manimi. Ir aš pastoviai juokiuosi iš savęs. Pastoviai. Bet aš nesu linkęs, apsupti save žmonėmis, kurie tik moka ir stengiasi pasijuokti iš mano naujų batų, šukuosenos, išreikštų minčių ar svajonių. Dėl tokių griežtų standartų turiu tik kelis draugus. Bet ačiū Dievui, jie žino kada reikia patylėti, o kada galima pasijuokti...  


Pastebėjau dar vieną dalyką. Galbūt tokiems draugams tu esi svarbus, bet jie niekada to nepasakys tiesiai šviesiai. Pvz., drauge kitai draugei niekada nepasakys: "Tu man esi svarbi". Ne. Ji geriau naktį paskambins ir į ragelį sušuks: "Myliu tave, kale!".

2016 m. balandžio 27 d., trečiadienis

#Patyčios

Užvakar turėjau netikėtų svečių. Vienas iš jų - mažas berniukas su kuriuo mane sieja giminystės ryšiai iš mamos pusės. Tas berniukas labai nuoširdus ir man pasakojo kaip jam sekasi mokykloje.




 
- Mane dažnai muša vaikai mokykloje, - prisipažino atsidusęs. - Vieną kartą man net bėgo kraujas iš nosies. Ech... Kaip man viskas nusibodo...

Kai jis man tai pasakė aš sustingau ir nieko nesugebėjau jam pasakyti. Ką aš jam galėčiau patarti jeigu pats kentėjau patyčias. O be to, man tėvai tik sakydavo: "Ignoruok!". Niekada jiems nesakiau, kad kentėjau patyčias, bet jie patys nujautė kodėl aš ateidavau iš mokyklos tuščiomis akimis. Apie savižudybę galvojau n kartų. Bet kažką sau padaryti nesugebėjau, nes esu bailys.

Kai pagalvoju apie tai, ką jis man pasakojo, jaučiuosi liūdnas ir prislėgtas. Tikriausiai todėl, kad nekenčiu patyčių. Taip pat klausimas kaip padėti tokiems vaikams, kurie kenčia patyčias ir smurtą mokyklose? Tos patyčių ir smurto prevencinės akcijos man kelia juoką. Aišku, geriau jau kalbėti apie tai, negu apskritai nieko nedaryti. Tačiau ar tokios akcijos yra efektyvios? Atsimenu mokykloje vyko tarptautinis projektas. Jame dalyvavo, jeigu gerai atsimenu, Čekija, Rumunija, Lenkija... Puikiai atsimenu, kad filmavome filmus apie patyčias ir smurtą mokykloje. Filmavime pagrindinius vaidmenis atliko būtent tie, kurie labiausiai ir tyčiojosi iš visų. Ironiška, a-ne? Tie, kurie tyčiojosi iš kitų ir smurtavo aktyviausiai dalyvavo projekte, o po projekto ir toliau darė savo...

O aš dar kartais pagalvoju būti mokytoju iš idėjos... Idėja eiti mokytojauti, kad stabdyti patyčias. Tačiau kas būtų jeigu jau būčiau mokytoju ir priėjęs vaikas man prisipažintų, kad yra mušamas? Kas būtų jeigu jam neturėčiau ką pasakyti? Ir kaip aš spręsčiau šią problemą? Net nežinau... Bet jei pamatyčiau per pamokas patyčių apraiškas iš karto stabdyčiau pamoką ir pradėčiau skaityti moralus...

#Noriu saulės

Kiekvieną rudenį jaučiu stiprų saulės šviesos deficitą. Pradedu plaukioti melancholijos baseine. Atėjus žiemai plaukiojimas tampa nardymu. T...