#Replay

Ne tiek žmogus gyvena laike, kiek laikas gyvena žmoguje kaip jo egzistavimo forma. (A. Maceina)

Esu toks žmogus, kuris kai suklysta, ilgą laiką spaudinėja mintyse REPLAY mygtuką. Manau visi tai daro, bet aš... Aš tai darau n kartų. Ir vėl, ir vėl, ir vėl... Kol nepradedu ant savęs pikti: "Nu tu durnas... Koks jau skirtumas?.. Tai įvyko ir nieko nepakeisi...". Tas replay'inimas kažkiek padeda. Klaidingas žingsnis įsirašo į ilgalaikę atmintį ir aš jo daugiau nekartoju. Bet dažniausiai, apgalvodamas jau praeitimi tapusias situacijas, taikydamas "kas būtų, jeigu būtų" metodą, tik žaloju savo psichiką, provokuoju naujų kompleksų atsiradimą ir diegu begalinį norą amžiams įleisti šaknis komforto zonoje... Kai man nepasiseka, aš kokias 3 dienas gyvenu tos nesėkmės šešėlyje. Gimę destruktyvūs jausmai užgožia mano asmenybę. Drąsiai galiu teigti, jog tada egzistuoju, bet negyvenu.

Po įžeidimo ilgą laiką mąstau kaip galėjau atsikirsti...
Po nesėkmės galvoju kaip galėjau jos išvengti...

Vargina...