Esu nusistatęs neigiamai šio įstatymo įgyvendinimo atžvilgiu, nes jo vykdymas nėra gerai apmąstytas. Kai išgirdau, kad įstatymo svarstymui buvo skirtas periodas, net keli metai(!), per kurios galima buvo ramiai svarstyti apie reformą ir bendrauti su visuomene, tai ironiškai nusijuokiau. Kai tik priartėjo deadline‘as, tik tada visi pradėjo kalbėti apie priverstinį čipavimą. O prieš tai, niekas apie tai nei girdėjo, nei žinojo. Šio įstatymo sumanytojai teisinasi, kad žinią turėjo skelbti veterinarai. Galiu tik pasakyti, kad retas koks veterinaras įveda žmones į naujovių sūkurį. Tarkim mūsų seniūnijos veterinaras net nė cyptelėjo apie čipavimą.
Man labai gaila tų gyvūnų, kurie nukentės vykdant priverstinį ženklinimą. Apskritai, tai jau aplinkiniai žmonės mano kaime mąsto apie šunų skaičiaus mažinimą. Vienas žmogelis apskritai savo 2 šunis pakorė ant beržo šakos. Žiauru, bet taip jau yra. Įgyvendinus šį įstatymą gatvėje atsiras daugybe augintinių. O daugelis nekaltų gyvūnų apskritai bus pakarti.
Blogiausia, kad Lietuvoje žmonės mato vien reformos pliusus arba vien reformos minusus. Mažai žmoniu pasveria visus „už“ ir visus "prieš“. Reformos sumanytojai ir jos šalininkai sako, kad reforma taikoma sąmoningiems žmones. Stop, kaip gali taip kalbėti žmones, kurie reprezentuoja valstybės instituciją? Kaip galima vykdant įstatymą kažką ignoruoti? Kai išgirdau per televiziją tokį pasisakymą visai pakraupau. Iš to susidariau išvadą, kad valstybei kaime gyvenanti bobute – ne žmogus, o jos laikomas šuo – ne gyvūnas. Absurdas.
„Planuojama, kad gyvūno augintinio ženklinimas, skiepijimas ir registravimas kainuos ne daugiau kaip 15 eurų. Pasak Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės, bus kontroliuojama, kad veterinarijos gydytojai nemėgintų pasipelnyti iš šios veiklos.“ - Oi, tikrai čia nesukontroliuos tų veterinarų. Mūsų veterinaras toks korumpuotas, kad ohoho... :)
„Ženklinimas yra vienintelė galimybė pabėgusį gyvūną augintinį susigrąžinti.“ – tai mano nuomone kolkas vienintelis ir didžiausias privalomo ženklinimo pliusas.
