Margaretės von Trottos filmas
įamžino Hannos Arendt, XX a. žydų vokiečių politikos teoretikės, gyvenimo epizodą, kurio centre - Eichmano,
vieno iš žydų naikinimo organizatorių Antrojo pasaulinio karo metu, teismo
procesas Jeruzalėje. Šiame trumpame įraše, kurį galima pavadinti anotacija, pabandysiu
išryškinti tik vieną siužetinę liniją. Ji padės iliustruoti mano iškeltą
teoriją.
-------
Keli štrichai pie mutacijas...
...arba kaip sąvoka įgauna naują prasmę
Tam tikrose situacijose gali
kisti tam tikrų sąvokų reikšmė. Tokios situacijos pavyzdys - Eichmano teismo
procesas Jeruzalėje. Teismo metu, o taip pat po Hannos Arendt straipsnio apie
teisiamąjį publikavimo, sąvoka "teisingas" transformavosi į terminą
"žmogiškas", o jei tiksliau - "paremtas jausmais". Dauguma
žmonių H. Arendt apkaltino neva ji yra bejausmė ir šaltakraujiška. Žodis
"teisingas" pradėjo reikšti tai, ką norėjo išgirsti nukentėję nuo
Holokausto žydai. Aišku, kad mutavusi teisingumo sąvoka nepalieka erdvės
objektyvumui, požiūriui kitu rakursu ir apskritai, jokiai minčiai, kuri
prieštarautų daugumos įsitikinimams. Remiantis filmu galima atskleisti dar
kelis atvejus, kai sąvokos mutuodavo. Pavyzdžiui, Eichmano teismo procesas
išprovokavo supratimo sąvokos transformaciją. H. Arendt stengėsi neteisti
Eichmano vadovaujantis išankstinėmis nuostatomis, nors joje toks noras tiesiog
kunkuliavo. Tą norą, pagrindinė filmo veikėja, tiesiog pažabojo, nes norėjo
išlaikyti šviesų mąstymą komplikuotoje situacijoje, kai visi galvojo vien apie
bausmę, bet ne apie teisingumo įvykdymą. Už tai H. Arendt buvo apkaltinta neva
bando išteisinti Eichmaną. Po šio pavyzdžio galima išryškinti dar vieną
mutaciją: "suprasti" -> "išteisinti".
