2016 m. birželio 28 d., antradienis

#Voratinkliai


Oho kiek voratinklių šiame bloge...

Jau seniai nerašiau, nes vis mažiau laiko turiu prisėsti prie kompiuterio. Šią vasarą vėl įsidarbinau picų kepėju į tą pačią darbovietę, iš kurios praeitą vasarą išėjau su fejerverkais žadėdamas ten niekada daugiau nesugrįžti. Niekada nesakyk niekada - nuvalkiotas bet skaudus posakis. Įbridau į tą pačią upę, kurioje vos nepaskendau. Vienas pliusas, kad jau mėnesį iškentėjau ir man dar reikia šiek tiek pakentėti iki liepos 31 d. O tada - ATOSTOGOS. Būtent šių metų liepos 31 d. telefone nustatysiu priminimą: "Tik kvailiai lipa ant to paties grėblio du kartus! Protingi lipa ant šluotų ir skuodžia ieškoti nuotykių...".:D Šis priminimas mano telefono ekrane pasirodys 2017 m. pavasarį. O gal ir vasaros pradžioje. Jis man primins, kad mano gyvenimo kokybė priklauso tik nuo manęs. Dažnai šį svarbu dalyką pamirštu...

Šią vasarą planuoju:

  • Aplankyti Kauną. Tikiuosi, kad Piratės kvietimas paklaidžioti po Kauną vis dar galioja. Visai norėčiau pasivaikščioti šio miesto gatvelėmis, pagaliau aplankyti Ivanausko muziejų, ir, dar kartą apsilankyti Zoologijos sode.
  • Parašyti knygą. O tiksliai ją užbaigti. Nebeprisimenu kada buvau pradėjęs keverzoti romaną apie senus gerus laikus, kai žmonės vieni kitus degino ir skandino dėl raganavimo... Juokauju. Juokauju, kad tai buvo geri laikai.
  • Nueiti į "Žuvytė Dori" filmo premjerą. Žinau :D Skamba kvailai... Bet jau visiems pažįstamiems sakiau, kad jei kada pasirodys Žuviuko Nemo tęsinys, tai aš pats pirmas drošiu į premjerą. Viena problemėlė... Nebusiu pats pirmas. Užsienyje filmuko premjera jau buvo birželio 17 d. Kiek žinau, Forum cinemas filmuką apie Dorę rodys tik rugpjūtį. Na... Ilgai dar laukti... Tačiau verta!
  • Mesti darbą. Pagaliau kažkas lengvesnio. Šitą dalyką tikrai įvykdysiu. Jau rytoj pasibelsiu į viršininkės duris ir jai pranešiu džiugią naujieną, kad vienas iš blogiausių picų kepėjų istorijoje dirbs tik dar vieną mėnesį.
  • Perskaityti nors 5 knygas. Praeitų metų vasarą sugebėjau perskaityti tik 3 knygas. Visos buvo lietuvių autorių. Kiek atsimenu, tai buvo Regimanto Dimos bestseleris, tremtinės atsiminimų knyga ir dar kažkas... Norėtųsi, kad šią vasarą viršyčiau nustatytą knygų skaičių. Planuoju perskaityti kelias vaikiškas knygas, kurias radau viename bloge po antrašte: "Vaikiškos knygos, kurias verta perskaityti suaugusiesiems". (https://www.knygos.lt/blogas/zanrai/knygos-vaikams/vaikiskos-knygos-kurias-verta-perskaityti-suaugusiesiems/), Tame sąraše yra Lois Lowry kūrinys  „Siuntėjas“. Įdomų tai, kad bloge apie šią knygą rašoma: Ši knyga anksčiau nei „Bado žaidynės“, „Divergentė“ ar kitos panašios knygos paaugliams supažindino jaunuolius su distopiniu pasauliu. Pagalvojau, jog šią knygą būtinai turėsiu perskaityti, nes dievinu tiek Bado žaidynes, tiek Divergentę. Iš to sąrašo skaičiau Lucy M. Montgomery ir, be abejo, Antoine de Saint-Exupéry knygą. Mažąjį princą skaičiau visai neseniai... Na, o apie Anę iš Žalstogių jau nieko nebeprisimenu. Tad dar kartą perskaitysiu.

Štai toks mano kuklus sąrašas... :)

2016 m. birželio 22 d., trečiadienis

#Jessica Jones

Nemėgstu filmų ar serialų apie superherojus. Nesu matęs nei vieno filmo apie betmeną ar supermeną. Nežinau kodėl, bet man tokie filmai visiškai nepatinka. Apskritai, nežiūriu nieko, prie ko prisideda Marvel kompanija. Išskyrus Iksmenus. Tai yra išimtis. Tačiau mano sąraše su Iksmenais puikuojasi ir serialas Jessica Jones.

Serialą pradėjau žiūrėti ne todėl, kad mane kažkaip būtų patraukęs jo aprašymas. Smalsumas mane privertė peržiūrėti nors vieną šio serialo seriją tam, kad sužinoti kaip sekasi mano mylimai aktorei - Krysten Ritter - gavusiai rimtesnį vaidmenį. Daugelis šią aktorę žino iš serialo Nepasitikėk bjaurybe iš 23 buto (Don't trust the bitch in apartment 23). Taip, ji tame seriale sužibėjo. Nors tai nebuvo kokia nors superinė komedija, o tik lėkšto amerikietiško humoro pavyzdys, tačiau seriale Krysten atsiskleidė kaip talentinga aktorė, kuri gali suvaidinti tikrų tikriausią badass. Seriale Jessica Jones aktorei teko panaši misija - suvaidinti bjauraus charakterio Jessica. Skirtumas tame, kad jei Don't trust the bitch seriale jos veikėja buvo linksma ir lengvabūdiška, tai Jessica Jones seriale, priešingai - veikėja yra protinga, mąstanti, gudri, šalta. Jessica Jones yra įdomi ir paslaptinga asmenybė. Žiūrint serialą norėjosi sužinoti kuo daugiau apie jos praeitį, kaip ji tapo tokia fiziškai stipri. Būtent serialo žavumas slypi tame, kad jis yra apie heroję, kuri neskraido, neleidžia lazerinių spindulių iš savo akių, nelydo metalo, nėra žalia... Ji yra fiziškai stipri, protinga, žavi ir sarkastiška...

Rekomenduoju visiems pabandyti pasižiūrėti šį serialą.

Mano įvertis - 9/10.


2016 m. birželio 10 d., penktadienis

#Poteriados pabaiga



Perskaičiau visas Poteriados knygas ir galiu nedvejodamas pasakyti, kad tas laikotarpis per kurį man teko vartyti J. Rowling knygas buvo nerealus. Paraleliai teko mokytis sesijai, rašyti kursinį, ruoštis seminarams, bet žinojau, kad prieš miegą manęs laukia Hario Poterio knygos. Visai nesistebiu, kad žmonės, kuriems jau virš 40 metų skaito šią knygų seriją. Ji ir yra unikali tuo, kad "skaniai" skaitosi tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tai juk langas į visai kitą pasaulį, kuriame dar daugiau spalvų. Hario Poterio knygos perkelė mane į paauglystę. Jeigu turėsiu vaikų, tai būtinai jiems rekomenduosiu perskaityti šias knygas. Na, o galbūt ir pats jiems prieš miegą paskaitysiu...

Prisimenu, kai per lietuviškus tv kanalus per Kalėdas rodydavo Hario Poterio filmus. Tėvams jie patiko, tačiau man - ne. Man jie atrodė kvaili ir neįdomus. Tačiau perskaitęs visas knygas galiu pasakyti, kad nenuostabu, jog taip buvo. Filmai toli gražu neprilygsta knygoms. Skaitydamas knygas aš pats pasijutau lyg bučiau gavęs kvietimą mokytis burtininkų mokykloje - Hogvartse. Na, o filmai gana silpni. Jie neperteikia visų smagiausių siužeto elementų. Tačiau aktoriai parinkti puikiai. Vargu ar kas geriau įkūnytų Hermioną Ikyrėlę negu Ema Watson. Ši aktorė man pasirodė net "hermioniškesnė" už pačią Hermioną... :D

Galiu drąsiai ginčytis su tais, kurie teigia, kad Hario Poterio knygų siužetas yra paprastas ir nevertas dėmesio. Tikrai ne. J. Rowling puikiai įvaldžiusi plunksną ir jai keliskart pavyko mane vedžioti už nosies. Aš niekaip negalėjau suprasti kurioje pusėje, gėrio ar blogio, yra Hogvartso profesorius Severas Sneipas. Kartais net pasiklysdavau siužeto vingiuose. Įdomu tai, kad J. Rowling ne viską sunarpliojo. Internete pilna paveikslėlių, kurie pašiepia autorės pasirinktą "sistemą", kad Haris visada kaunasi su Voldemortu mokslo metų pabaigoje. Knygų skaitytojai juokauja, kad blogio valdovas Voldemortas rūpinosi Hario išsilavinimu...:D

Filmų ir knygų siužetai tampa įdomesni su kiekviena serija. 7 knyga jau netipiška J. Rowling stiliui. Siužetas pradeda banguoti o ne vystytis dinamiškai. Nuo to dar įdomiau, nes kelis kartus likau maloniai nustebintas, kai netikėtai prasideda kautynės tarp gėrio ir blogio knygos pradžioje. Taip pat 7 knygoje Voldemortas pagaliau pradeda aktyviau veikti(visai nesurūpindamas Hario Poterio išsilavinimu :D).

Pabaigai galiu pasakyti, kad visi privalo susipažinti su šiuo fenomenu knygų istorijoje.. :)

#Noriu saulės

Kiekvieną rudenį jaučiu stiprų saulės šviesos deficitą. Pradedu plaukioti melancholijos baseine. Atėjus žiemai plaukiojimas tampa nardymu. T...