Džiaugiuosi, jog šis romanas papuolė man po ranka. Knygyne jis buvo
padėtas prie knygų, virš kurių raudonuoja lentelė, ant kuriuos didžiosiomis
raidėmis parašyta: AKCIJA. Pastebėjau, kad daugelis į nukainuotas knygas
žiūri kreivai. Mąstoma taip: "Aha... Akcijinė... Nieko gero".
Nes juk geros knygos bus išpirktos ir nedulkės amžinai knygynuose. Buvau
pagavęs ir save taip mąstant. Te atleidžia man Dievas... Man būna sąmoningumo,
blaivaus proto užtemimų. Aš jums ne kompiuteris, blyn! O... Eilinis error'as...
Andrės Eivaitės romanas "Valstybės tarnautojos dienoraštis" -
pirmoji knyga mano gyvenime, kuri privertė ne vieną kartą nuoširdžiai(!)
nusijuokti. Garsiai. Ne šiaip ten mintyse moksliukiškai pakrizenti, bet...
pasijuokti. Kažką panašaus esu skaitęs prieš metus, kai atsiverčiau iš smalsumo
Loretos Puskunigės el. knygą "Pasiaiškinimas". Abi knygas sieja tas
lengvas stilius, kuris man primena šaltos arbatos siurbčiojimą karštą vasaros
dieną... Tik įsivaizduokit. Sėdite patogiai įsitaisę pavėsyje, lengvas vėjas
gaivina, o širdyje taip gera ir lengva, lengva... Iš kitos pusės man Andrės
Eivaitės kūrinys pasirodė žymiai smagesnis. Pastarojoje knygoje buvo daugiau
siužeto vingių, ryškesni personažų charakteriai...
Gal jau gana apie nieką? Gabrielė, pagrindinė romano veikėja įsidarbino
valstybės tarnyboje. Įsivaizduokite situaciją, jus priima į darbą, o jus jau
pamiršote koks yra tikslus įstaigos pavadinimas. Ir nieko čia nuostabaus.
Atsimink kur tu ten dirbi, jei tave priėmė į ten kokį Žemės tvarkymo ir administravimo
departamentą... O tiksliau į Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų
priežiūros skyrių. Ir tu ten toks mandras specialistas. Gabrielė su tuo
susitvarkė ir puikiai įsiminė visus skyrius. Atėjusi dirbti iš UAB'o į
valstybės tarnybą jos ego išsipūtė kaip balionas. Ji manė, kad pagaliau
susirado darbą, kuriame galės realizuoti save (cha cha... Visi mes taip manome
:)). Pasirodo, kad ji papuolė į sostų karų įkarštį, kuris tęsiasi... hm...
Visada. Valstybės tarnyboje viskas įmanoma. Čia renovacija trunka nuo pat
Smetonos laikų... Čia dirba broliai ir sesės... Čia meilės trikampiai ir
šešikampiai...
Hm. Kaip ir visur... :)
Ideali knyga vakarui po sunkios darbo dienos! Rekomenduoju.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą