http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-07-13-gatves-pokalbiai-apie-knygas/146524
Šiandien radau internete vaizdo įrašą, kuriame atsitiktiniai
žmonės dalinasi savo mintimis apie knygas. Jiems buvo uždavinėjami štai tokie
klausimai: "Ar skaitote knygas? Ką jums reiškia skaitymas? Kokias
knygas mėgstate? Kaip atsirenkate ką skaityti? Kas knygą daro įdomią ir
priverčia ją perskaityti iki galo? Ką žmogui duoda knygų skaitymas?".
Tame vaizdo įraše viena mergina pasidalino įdomiomis
mintimis. Iš merginos atsakymo į klausimą "Kaip atsirenkate ką
skaityti?", galima susidaryti nuomonę, jog jai yra labai svarbu, kad
knygos autorius būtų geras žmogus. Mergina prieš skaitant knygą būtinai viską
sužino apie autoriaus biografiją. Jeigu jį susidaro neigiamą nuomonę apie
rašytoją iš jo gyvenimo aprašymo, tai pradeda nekęsti ir autoriaus kūrinio. Man
asmeniškai šis faktorius nevaidina svarbios rolės, kai aš renkuosi knygą
skaitymui. Aš darau visiškai atvirkščiai. Dažniausiai perskaitau kokią nors
knygą, o tada pradedu domėtis tos knygos autoriaus gyvenimo aprašymu. Taip pat,
manau, kad yra neteisinga vertinti knygą pagal autoriaus gyvenimą. Kaip pavyzdį
pateiksiu Salomėją Nėrį. Žinau, kad šis žmogus gyvenime smarkiai nuklydo,
tačiau Nėries poezija man labai patinka. Mano mylimiausia rašytoja Džanetė Vinterson
yra sakiusi: "Kartą sukurtas kūrinys atsiskiria nuo kūrėjo ir jo
savarankiškai būčiai nereikia pagalbos.". Tad kūrinį reikia vertinti
kaip atskirą objektą. Negalima gretinti rašytojo charakterio, gyvenimo
nuklydimų su kūriniu.
Domėtis autoriumi prieš skaitant jo knygą - reiškia gilintis
į kontekstą. O tai gerai. Bet vertinti knygą per autoriaus gyvenimo prizmę -
manau, kad taip neteisinga.
Bendrai paėmus, toji mergina vaizdo įraše, manau, kad yra
perskaičiusi daugybę knygų, nes atsakydama į klausimą "Ką žmogui duoda
knygų skaitymas?", paminėjo vieną iš svarbiausių knygos funkcijų -
empatijos ugdymą. Man patiko jos mintis apie egocentriškumą. Žmonės skaitydami
knygas darosi mažiau egocentriški.
Tikiuosi, kad Lietuva taps labiausiai skaitanti šalis
pasaulyje...
Oi, jei prieš skaitydama knygą dar domėčiausi, kas per žmogus ją parašė, tai skaitymui laiko iš viso nebeliktų :D Šiaip sakyčiau, labai griežtas būdas atsirinkti knygas :) žinoma, visada norisi tikėti, jog autorius, parašęs nenusakomo gėrio (įvairiomis prasmėmis) knygą, turėtų būti kažkuo įdomi asmenybė (realiai, nebūtinai "gera"). Rašytojai tokie pat žmonės kaip ir skaitytojai. Natūralu, kad visi daugiau ar mažiau per savo gyvenimą padaro klaidų, tačiau tai visai nereiškia, jog savo kūryboje jie meluoja. Kaip tik galbūt yra tikima tais idealais, nors ir sunku juos pateisinti. Pagal šį principą tektų atsisakyti vos ne visos rusų klasikos ir ne tik :D Iš kitos pusės.. kas tas geras žmogus? :D Pamenu, kažkur internete mačiau pareiškimą, kad "neskaitysiu knygos autoriaus, kuris klausosi Lady Gagos" :D Man tokie dalykai "kvepia" literatūriniu snobizmu :) čia kai kiti pareiškia "kaip žmonės gali skaityti "penkiasdešimt pilkų atspalvių". Taigi labai paprastai.. tai yra knyga, ji turi paklausa, tad kodėl žmonės turi jos neskaityti? Kartais darosi pikta, kai dėl to literatūrinio snobizmo skaitantys "geresnę" literatūrą jaučiasi pranašesni už kitus, kas kaip tik ugdo egocentriškumą, tai labai jaučiasi įvairiuose literatūriniuose forumuose ir pan., tačiau aš irgi tikiu, kad skaitantis žmogus vis tiek išlieka lankstesnis daugelio dalykų atžvilgiu, kas padeda įvertinti situaciją iš kitos perspektyvos :) p.s. ir kaip tau sekasi taip koncentruotai rašyti ir nenuklysti į lankas :D
AtsakytiPanaikintiMan irgi nepatinka literaturinis snobizmas. :) Kai kurie del jo atsisako visai maloniu ir dziugiu atradimu...
Panaikintip.s. Retai kada sau leidziu nuklysti i lankas :D Studijos ismoke to nedaryti xD
dabar galutinai supratau esminį skirtumą tarp kalbininkų ir istorikų :D
PanaikintiTaip, zinok jeigu nors kazkiek nuklystam savo rasto darbuose nuo temos - buname grieztai nubausti ir apkaltinti, kad nesuvaldome informacijos... :D
Panaikinti