#Kreivų veidrodžių karalystė

Kiek daug žmonės praleidžia laiko statydami šviesų, gryno marmuro gyvenimo fasadą internete. Ar kažkas matė soc. tinkluose asmenį, kuris dalintųsi nešvarių indų nuotraukomis, nesėkmėmis ar liūdnais šeimos narių veidais? Aišku, kad matėte. Ir aš mačiau. Bet tokie žmonės - reti paukščiai. Socialiniai tinklai yra it kreivų veidrodžių karalystė. Ten karaliauja super mamos, top modeliai, sėkmingi verslininkai, laimingos poros... Anądien, kai peržvelgiau vienos pažįstamos profilį facebook'e, man susidarė įspūdis, kad ji gyvena party: all day - all nigt režimu. Draugų vestuvės, artimųjų gimtadieniai, laimingos šeimos nuotraukos... Žvelgiau į jos profilį ir nejučia atsidusau kaip stereotipiška niolikinė paauglė žiūrinti filmą "Saulėlydis". Tche. Tada pradėjau mintyse save spardyti ir kartoti: "Susiimk, skudure!".

Aš nenoriu pasakyti, kad žmonės privalo dalintis internete vien slogiomis emocijomis, pilkomis nuotraukomis ir liūdnais muzikos gabalais. Ne. Bet gal sveika būtų iš savęs pasijuokti? Nors kartais nepabijoti atrodyti juokingam(-ai). Mane supa N pažįstamų, kurie prieš skelbdami nuotrauką facebook'e, atlieka rimtą atvaizdų atranką. Toliau, atrinkus nuotrauką, siekiama atsakyti į sekančius klausimus: ar nuotrauka gali sukelti pavydą kažkokiam žmogui? Ar joje atrodau kaip iš podiumo nužengęs modelis? Ar nuotraukos fone yra prabangūs daiktai, kurie suteikia šarmo, prie kurių atrodau sėkmingesnis(-ė) negu iš tikrųjų esu? Ar nuotraukoje esu pakankamai (dirbtinai) laimingas? Jei į visus klausimus atsakei teigiamai - skelbk (po velnių!) nuotrauką kuo greičiau!!!

Kai vienoje psichologinėje studijoje perskaičiau, kad žmonėms facebook'o skrolinimas gali sukelti depresiją - ne juokais nustebau. Mintyse skambėjo tokie žodžiai: "Nu čia dabar... Juk čia tik snuknygė...". Vėliau, po kelių minučių, juokingai paskėsčiojau rankomis ir pagalvojau: "Hm, visai realu...". Papuolęs į eilinę gyvenimo turbulenciją, pastebėjau, kad snuknygė (kartais) skaudžiai kerta per mano savivertę. Na, žinot... Anas susikūrė šeimą ir dalinasi savo vaikų nuotraukomis, kitas -  dalinasi (kiekvieną penktadienį) klube pyškintomis nuotraukomis su draugais. Viena pažįstama pastoviai skelbia nuotraukas, kuriose demonstruoja kaip smagiai švaisto pinigus rūbams ir rankinukams, kita - dalinasi atostogų akimirkomis iš saulėtos Tenerifės. Peržvelgi tu tokius dalykus ir pasijunti totaliu nevykėliu. Tokie postai gali būti toksiški, kai penktadienio vakarą sėdi vienas namie, už lango sproginėja fejerverkai, o tu, pvz., esi bedarbis...

Ir tada... KABUM!

Viskas sprogsta!

Pradedi gailėtis savęs. Norisi iki ryto žiūrėti kvailą komediją ir užsimiršti. Niekur nelįsti iš namų visą likusį gyvenimą. Bet taip negalima... Skrolinant facebooką, žmogus privalo būti kritiškas. Ne tik savikritiškas. Mes privalome nutaikyti pultelį į savo vidinius kritikus ir paspausti raudoną MUTE mygtuką. Asmuo, klaidžiodamas kreivų veidrodžių karalystėje, privalo išlikti sąmoningas, turi suprasti, kad viskas, kas atsiranda socialinio tinklo sienoje - lyg sovietinė propaganda. Na, žinote... Visi laimingi, pasišokinėdami žygiuoja į šviesų rytojų, už kurį reikia dėkoti gerajam dėdei Stalinui. Na, gal pakaks čia viską ironizuoti... Gerai, kai žmogus nori pasidalinti savo laime, pasiekimais ir šviesiomis akimirkomis... Nori įkvėpti, pralinksminti... O ne sukelti pavydą, vaikiškai pasigirti ar atkeršyti kažkokiam asmeniui. Et. Kaip aš žaviuosi tais, kurie moka iš savęs pasijuokti, nebijo atrodyti netobulais...

Tokie žmonės - tikras įkvėpimas.