2017 m. rugsėjo 26 d., antradienis

#Emocijos

Aš jaučiu!
Tiek daug jaučiu!
Bet viską po kasdiene kreiva šypsena slepiu,
Steriliais saviizoliacijos tvarsčiais širdį raminu,
Iš košmarų gniaužtų išniręs
Nebyliai Tavo pagalbos šaukiu
Ir toliau gyvenu.

Aš jaučiu.
Tiek daug jaučiu!
Bet jausmus lyg akmenukus senoje vazoje kaupiu,
Renku juos kruopščiai ir ignoruoju,
Kad indas pilnas, seniai suskilęs.
Bet nepasiduodu, svirduliuodamas slenku
Pilkų būtybių išmintu taku.

Aš jaučiu.
Tiek daug jaučiu...
Jausmų pokylyje meistriškai su emocijomis valsą šoku
Ir nesuprantu,
Ar paklydęs mano juokas tarp tų sienų keturių
Vien tiktai atsimušančios bangos
Nuo uolėtų , bet iliuzinių krantų?

Ar aš jaučiu?..
Nors kažką jaučiu?..
Skamba galvoje lyg aidas, Alpėse paklydęs -
Nelemta rudeninė obscesija.
Tokia jau ji yra,
Lapiškai klastinga
Ta besišypsanti depresija...


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

#Noriu saulės

Kiekvieną rudenį jaučiu stiprų saulės šviesos deficitą. Pradedu plaukioti melancholijos baseine. Atėjus žiemai plaukiojimas tampa nardymu. T...