Ne tiek žmogus gyvena laike, kiek laikas gyvena žmoguje kaip jo egzistavimo forma. (A. Maceina) |
Esu toks žmogus, kuris kai
suklysta, ilgą laiką spaudinėja mintyse REPLAY mygtuką. Manau visi tai daro,
bet aš... Aš tai darau n kartų. Ir vėl, ir vėl, ir vėl... Kol nepradedu ant
savęs pikti: "Nu tu durnas... Koks jau skirtumas?.. Tai įvyko ir nieko
nepakeisi...". Tas replay'inimas kažkiek padeda. Klaidingas žingsnis
įsirašo į ilgalaikę atmintį ir aš jo daugiau nekartoju. Bet dažniausiai, apgalvodamas jau praeitimi tapusias situacijas, taikydamas "kas būtų,
jeigu būtų" metodą, tik žaloju savo psichiką, provokuoju naujų
kompleksų atsiradimą ir diegu begalinį norą amžiams įleisti šaknis komforto
zonoje... Kai man nepasiseka, aš kokias 3 dienas gyvenu tos nesėkmės šešėlyje.
Gimę destruktyvūs jausmai užgožia mano asmenybę. Drąsiai galiu teigti, jog tada
egzistuoju, bet negyvenu.
Po įžeidimo ilgą laiką mąstau kaip galėjau atsikirsti...
Po nesėkmės galvoju kaip galėjau jos išvengti...
Po įžeidimo ilgą laiką mąstau kaip galėjau atsikirsti...
Po nesėkmės galvoju kaip galėjau jos išvengti...
Vargina...
tokiais momentais džiaugiuosi, jog turiu blogą atmintį.. :D nežinau, kaip kiti su tokia savijauta kovoja.. aš tai tiesiog greitai pamirštu :)
AtsakytiPanaikintitikriausiai as labai labai ЗЛОПАМЯТНЫЙ :D
Panaikintiman labai patinka anekdotas į temą: Впервые меня назвали злопамятным в 2004 году. :D
Panaikinti:DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD
Panaikinti