#Krepšinis - tikrai antroji lietuvių religija

Nesu aš šitos sporto šakos fanas. Tačiau vakar, per paskaitas, visi buvo linksmai nusiteikę ir kažką tarpusavyje šnabždėjosi. Vėliau išgirdau... Kad apie krepšinį. Na, aš žinojau, kad mūsų rinktinė laimėjo sidabrą ir man to užteko - tiesiog žinoti, pasidžiaugti ir pamiršti. Per istorijos filosofijos paskaitą sėdėjau su Violeta, kuri nežmoniškai myli krepšinį ir su Aiva, kuri kažkiek atsiliko nuo Violetos entuziazmo. Per paskaitą, kai dėstytojas, kaip ir būdinga filosofams, bandė susisiekti su kosmosu, Vilė manęs paklausė ar aš eisiu sutikti krepšinio rinktinės. Aš tik pakėliau vieną antakį, o vėliau su abejinga veido išraiška užsisukau. Aiva mane išvadino mane fašistu.

Po paskaitų jau nusistatęs kaip orientyrą centro poliklinikos stotelę Violeta mane pradėjo įkalbinėti, kad nueičiau kartu. Įkalbėjo. O gal norėjau įrodyt Aivai, kad aš ne fašistas. Nežinau...

Ką galiu pasakyti... Buvo smagu. Tikrai jautiesi, kad krepšinis - antroji lietuvių religija. Kai krepšininkai ėjo link scenos, tai fanatai vos kelių rinktinės žaidėjų nesuplėšė. Čia tiesiogine prasme. Tad turėjo įsimaišyti į šitą reikalą ir apsauga. Kai krepšininkai ėmė mėtyti fanatams kamuolius, tai minia tapo lyg audringa jūra. Aš mintyse meldžiau Dievo, kad tik nenumestų kas kamuolio į mūsų pusę. Kodėl? Nes norėjau išlikti gyvas. Vienas važiavo namo su kraujuojančią kakta. Čia viskas dėl kamuolio. O kai iššovė konfeti su ilgomis juostelėmis, iš karto raudos juostos, vėliau žalios ir geltonos, tai pamaniau, kad pasmaugs. Fanatai jas gaudė kaip pamišę. Padusino mane su tomis juostomis, bet va, likau gyvas.

Tad krepšinis - tikrai antroji religija. Fanatai už kamuolį gali primušti, už konfeti juosteles pasmaugti... :D