2016 m. vasario 23 d., antradienis

#Tomas Svirplys ir kursinio prakeikimas

                      Ojojoi... Pradėjau sirgti baisia liga. Kaip visada netinkamu metu. Juk reikia rašyti kursinį, skaityti daug literatūros ir pagaliau pradėti lankyti archyvus. Nors paskutinis uždavinys kelią šiurpą... Ne, ne todėl, kad kapstytis po senus dokumentus neįdomu, o dėl to, kad tai atima daug laiko. Dokumentus reikia pirmiausia užsisakyti. O kuo arčiau vasara - tuo ilgiau teks laukti. Jau dabar į Vrublevskių biblioteka pateksiu geriausiu atveju po savaitės. Mat jiems reikia tarpininkavimo rašto iš universiteto. O dar kol rankraščius reikiamus rasiu... Linksma.
                      Grįžtant prie ligos... Mano jautri širdis nujautė, kad ją susirgsiu. Ta liga susijusi su Hariu Poteriu. O taip. Su tuo pačiu lieknu, juodplaukiu berniuku apskritais akiniais ant nosies. Jis mane persekiojo visą gyvenimą. Mama per televizorių visus filmus peržiūrėjo. Filosofijos dėstytojas per paskaitas kelis kartus citavo profesorių Dumbldorą. O dar kursiokės... Pasakiau vienai, kad nesu skaitęs Poterio. Ji į mane pasižiūrėjo taip, lyg neseniai bučiau nužudęs žmogų.
                      Taigi... Užsikabinau ir negaliu ramiai gyventi tol, kol neperžiūrėsiu visų filmų ir neperskaitysiu visų knygų. O knygų juk yra net 7, o filmų 8! Vietoj to, kad vakarus skirti kursinio rašymui, aš skaitau Harį Poterį. Per šį mėnesį perskaičiau 3 dalis. Dabar 4 knyga mėgaujuosi. Prisimenu, kai prieš psichologijos egzaminą susirgau Bado žaidynių sindromu. Tada naktimis skaičiau knygas, o dienomis mokiausi psichologijos. Kaip ir visos ligos, taip ir po šios, manęs lauks susidūrimas su siena "o kas toliau?". O toliau kaip visada - nauja knyga, nauji išgyvenimai, nauji pojūčiai ir dar viena "o kas toliau?" siena.
                      Be kursinio dar turiu atlikti praktinę užduotį. Pagaliau šiokia tokia praktika. Teks sukurti projektą, kuris, pvz., populiarins istorijos mokslą. Kadangi aš neturiu nei vaizdo kameros, nei fotoaparato, o taip pat nemokau kurti filmukus, tai teks kažkaip suktis. Pagalvojau, jog man padės senasis gerasis Wapego. Jau sukūriau svetainę pavadinimu iHistory ir joje pradėjau talpinti istorinius straipsnius. iHistory bus projektas orientuotas į paprastus skaitytojus iš ne akademinio pasaulio. Sugalvojau, jog pokalbiu kanalą Viktoriną galima transformuoti į kanalą Istorinė viktorina. O taip, taip... I'm a f*cking genius ! :D Diskusijas irgi galima panaudoti. O iš šaukyklos su istorija galima įdėti tokias skiltis kaip: knygų recenzijos, virtualios ekskursijos. Na, 2 žodžiais tariant  - projektas projekte. :D
                      Verta paminėti kaip man nesiseka su knygų leidyba. Gavau laišką iš Naujojo Vardo, kad redaktorius, kuris turėjo suredaguoti mano knygą, niekaip negali užbaigti savo darbo. Taigi jie nori pakeisti redaktorių, kuris mano "Sapnų narvą" suredaguos per 2 savaites. Taigi kovo viduryje jau galėsiu paskaityti savo knygos suredaguotą variantą. Nelabai tikiu, kad jie taip greitai suspės. Knygoje yra ~170 psl. O stilius labai šlubuoja. Tad gal iki vasaros kažkaip pavyks atsidusti ir pasakyti: "Och... Aš jau autorius... Dabar jau tikrai autorius..." :D
                      Tai tiek naujienų. Jau seniai nerašiau tokių įrašų iš serijos "Mano gyvenimo trupiniai". Manau, kad skaitytojams tokios mano rašliavos visai neįdomios. Bėgu skaityti Hario Poterio. Nes greitai paskaitos...

Whoooaa!

3 komentarai:

  1. Aš tai nusprendžiau audio knygas HP paklausyt, o paskaityt dar neprarandu vilties su būsimais vaikais :D o šiaip įdomus čia tavo projektas su istorija :) Tikiuosi, čia mestelsi rezultatus :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. As tau ta projekta ne tik parodysiu, bet ir priversiu jame lankytis :D

      Panaikinti

#Noriu saulės

Kiekvieną rudenį jaučiu stiprų saulės šviesos deficitą. Pradedu plaukioti melancholijos baseine. Atėjus žiemai plaukiojimas tampa nardymu. T...