Valdemaras Klumbys užduoda
Lietuvos jaunimui klausimą: "Kur jūs, aš jūsų nematau?"(http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-05-13-valdemaras-klumbys-pikti-klausimai-lietuvos-jaunimui-kur-jus-as-jusu-nematau/62661).
O man norisi atsakyti: "Mes
čia! Tik prašau Jūsų, nusiimkite senus akinius...".
Straipsnyje fiksuojamos neva
visos šiuolaikinio Lietuvos jaunimo ydos. Atsišaukimo forma parašytame tekste
jaunas žmogus kviečiamas atsisakyti nekokybiškų iliuzijų ir pagaliau pradėti (iš
tikrųjų) gyventi. Rašau įrašą nenorėdamas reabilituoti šiuolaikinio jauno
žmogaus. Ne. Tiesiog noriu visur kaišioti savo trigrašį. Manau, jog noras
diskutuoti apie jaunimą ateina su amžiumi. Pats kelis kartus juokiausi iš savęs,
kai diskutuojant apie šiuolaikinius vaikus pabrėžiau: "O vat mano laikais
taip nebuvo...". Lietuvos jaunimas gimęs nepriklausomoje Lietuvoje yra
kitoks - faktas. Tačiau tai nereiškia, kad tas kitoniškumas pasireiškia vien
savanaudiškais poelgiais ir kitais blogais dalykais.
"Aš klausiu tavęs, kodėl tu toks sukriošėlis, dar net universiteto
nebaigęs? Kur tavo jaunatviškas ryžtas nugalėti kliūtis, įveikti visas
negandas?". Straipsnio autorius mano, kad šiuolaikinis jaunimas yra
per ankstį susenęs. Aš irgi matau šią problemą, bet kitokiu rakursu.
Šiuolaikinis žmogus yra per daug atsargus. Jis viską šaltai apskaičiuoja. Daugelis
mano pažįstamų žmonių nenori kurti šeimos, nes neturi tvirto finansinio
pagrindo. Štai, tarkim, Edgaras(vardas išgalvotas, o žmogus realus) man dažnai
kartoja, jog jeigu neturės gerai apmokamo darbo, tai apie šeimos kūrimą net
negalvos.
"Todėl stengiesi iš visų jėgų būti toks, kokio reikia: normalus,
neišsiskiriantis, savas? Ir pats pirmas pulsi badyti pirštais neįprastai
atrodantį ir besielgiantį, kad tik kas ko nors negero apie tave
nepagalvotų?" Nežinau, kaip šie klausimai rišasi su šiuolaikiniu
jaunimu, nes aš matau visiškai atvirkštinį procesą. Vis daugiau atsiranda
žmonių, kurie nebijo parodyti savojo aš. Tokių žmonių daugėja su kiekviena
diena. Tiesa, dažniausiai išvaizda tampa vienintele šiuolaikinio jaunimo
saviraiškos forma. Už to įdomaus fasado gali slėptis nykuma. Mimikrija[1]
šiuolaikiniam Lietuvos jaunimui negresia. Tiesa, autorius ir ši dalyką pastebi:
"O gal tu iš tų, kaip jie ten,
ekologiškų, pozityvių individualistų, manančių, kad jie – geriausi ir verti
visko pasaulyje? Nori bet kokia kaina išsiskirti, būti spalvingas ir kitoks,
apsirengęs rėkiančių spalvų uniforma ir neišsiskiriantis iš kitų tokių pat
spalvingai vienodų minios?".
"Jautiesi tuščias, viskas aplinkui atrodo beprasmiška, ir tu
nusivylęs viskuo – nuo pasaulio iki savęs imtinai? Niekur nematai prasmės net
nepabandęs padaryti kažko prasmingo? Gelbsti alkoholis, narkotikai, seksas? O
kai nebegelbsti, pabėgi anapus, nes ten nieko nėra, o ypač – atsakomybės už tai,
ką padarei ir ko nepadarei?" Apatija + šiuolaikinis jaunas žmogus...
Tai kaip morka ir obuolys, citrina ir soda, kava ir vanilinis sūrelis...
Jaunimas iš tiesų yra chroniškai pavargęs, nemoka džiaugtis mažais dalykais.
Jam mylimo žmogaus apkabinimas, mamos paruošta vakarienė, plazminis
televizorius, patogi lova - nuobodu ir kasdieniška. Šiuolaikinis žmogus ieško ekstrimo. Valdemaras Klumbys nurodo, kad
tas ekstrimas - seksas, narkotikai ir alkoholis. Mano nuomone bet kokia
priklausomybė iš esmės yra blogis. Žmogus gali įnikti į darbą ir jam supantis
pasaulis nustos egzistuoti. Toks žmogus tiesiog bukai gyvens manydamas, kad tik
darbas jo gyvenimą daro prasmingu.
Pabaigai pasakysiu, jog straipsnis
yra įdomus, tačiau jame jaunas žmogus suprantamas kaip robotas. Autorius lyg programuotojas
vadovaujasi mintimi, jog egzistuoja kelios šiuolaikinio jaunimo elgsenos normos/formos.
Yra arba taip, arba kitaip...
O tarpinio varianto nėra?
Manau, jog šiuolaikinis jaunimas
yra spalvingas ir įvairus. O straipsnio tema - sena kaip ir pats žmogus.
Taip jau yra.
* Jaunimas nutrūktgalviškai
keičia pasaulį... daug klysta, daug mokosi...
Ką sako vyresnioji karta?
Taip negalima. Semkitės išminties iš mūsų. Kokie jūs neatsargūs!
* Jaunimas tampa atsargus... nerizikuoja(jeigu
yra didelė tikimybė pralaimėti)...
Ką sako vyresnioji karta?
Kas per jaunimas... Vien apatija ir nihilizmas... Suseno greičiau
laiko...
Jau kartą citavau Solveigą
Kurgonaitę. Padarysiu tai dar kartą: "Turbūt
taip jau istoriškai susiklostė. Mano kartos žmonėms nereikėjo tris valandas
laukti eilėje, kad nusipirktume žirnelių ir majonezo už "vagnorkes"
ar talonėlius. Mums neteko basiems pareiti per sniegą, iššokus iš traukinio,
vežančio į Sibirą. Mums neteko gyventi miškuose, kažkur įšalusiuose bunkeriuose
laukti priešo su granata. Mes, gimę ir užaugę komforto sąlygomis, šiandien
gyvename pertekliaus laikotarpiu. Mes neturim autoritetų, todėl hierarchija
mums tik žodis. lr tiek."
[1] "Reiškinys, kai organizmas
savo spalva ir forma yra panašus į kitos
rūšies organizmą arba negyvą daiktą, dėl ko jo gebėjimas išgyventi
būna didesnis".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą