2017 m. rugsėjo 1 d., penktadienis

#20 smulkmenų, kurios priverčia mane nusišypsoti...


Kai tėvai pasako, jog manimi didžiuojasi...
Kai randu darbą, kuriame kolektyvas priima mane it šeimos narį...
Kai ekranizuoja mėgstamą kūrinį...
Kai mylimas žmogus mane apkabina...
Kai galiu vakarą praleisti su pledu, arbatos puodeliu ir knyga...
Kai atsigulęs miegoti užuodžiu gaivų neseniai išskalbtos patalynės kvapą...
Kai už lango lyja, o aš esu šiltuose namuose...
Kai sėdžiu prie laužo užhipnotizuotas liepsnos viliotinio...
Kai galiu nuskinti nuo obels sultingą raudonskruostį...
Kai galiu papasakoti kažkam įdomią istoriją...
Kai augintinė papūga straksi iš laimės mane pamačiusi...
Kai ryte jaučiu sparnuotą energiją...
Kai už lango stūgaujantis vėjas mane ramina...
Kai atrandu dainą, kurios žodžiai, atrodo, perpasakoja mano gyvenimą...
Kai pavyksta kulinarinis eksperimentas...
Kai gatvėje sutinku bendraminčių...
Kai kažkas pasako su šypsena veide: "Drąsiau, Tomai. Tu juk viską gali!"...
Kai aplanko kaprizinga mūza ir man pavyksta sukurti eilėraštį...
Kai rytais dainuoju duše...
Kai su tėvais susėdame prie stalo ir dalinamės dienos įspūdžiais...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

#Noriu saulės

Kiekvieną rudenį jaučiu stiprų saulės šviesos deficitą. Pradedu plaukioti melancholijos baseine. Atėjus žiemai plaukiojimas tampa nardymu. T...