#Sunku paleisti

Kai ateina ruduo, kurį laiką gyvenu vasaros prisiminimais. Rugsėjį būna savotiška atmetimo reakcija. Jeigu ateina graži saulėta diena, tai veidą puošia nuostalgiška šypsena, nes rudenyje ieškau vasaros pėdsakų. Tik kai ruduo tampa auksaspalvis, tik tada skausmingai paleidžiu vasarą. Nustoju traukti iš minčių pakampių užkonservuotus vasaros prisiminimus.

#Į mišką...

Kartą sugalvojau pabėgti nuo civilizacijos ir žmonių. Į mišką. Prie upelio. Eidamas miško taku ilgai išbūti tyloje nesugebėjau. Pradėjau energingą pokalbį su savimi.

Geras buvo monologas. Jame sutalpinau viso gyvenimo nuoskaudas bei neteisybes. Gaila, kad įdomiausioje vietoje teko sustoti, nes lyg iš niekur išdygo žmogus po pažastimi nešantis alaus butelį. Pamatęs mane jis šyptelėjo. Priėjęs pasisveikino ir pasiūlė alaus.

– Oi ne, ačiū. Aš negeriu.

– Todėl ir pasiūliau.

Persimetę keliais žodžiais apie orus jis patraukė savo keliais. Na o aš, vėl bandžiau pasikalbėti su savimi. Bet... nepavyko.

Po velnių... Kur pasislėpti nuo žmonių jei ir miške jie suranda mane. 

#20 smulkmenų, kurios kelia džiaugsmą [2020 sąrašas]...

Kai išmokstu groti ukulele naują dainą.

Kai darbe įvertina mano padarytą darbą.

Kai mylimo (-os) rašytojo (-os) knyga išverčiama į lietuvių kalbą.

Kai kine pasirodo ilgai lauktas filmas.

Kai reikia kūrybiško sprendimo ir galvoje prasideda minčių lietus.

Kai kažkas perskaito mano knygą.

Kai galiu patogiai įsitaisyti ant palangės ir stebėti lietų.

Kai galiu dirbti iš namų.

Kai aplankau savo naujus draugus. 

Kai po sunkios dienos galiu trumpam prigulti.

Kai pajuntu netikėtą energijos pliūpsnį ir norisi versti kalnus. 

Kai mintys pačios susidėlioja į lentynas.

Kai kažkas nuoširdžiai džiaugiasi mano kompanija.

Kai visą dieną neapleidžia jėgos ir pasitikėjimas savimi.

Kai pasiryžtu išmokti kažką naujo. 

Kai galiu nustebinti artimą žmogų.

Kai savaitgalio vakarą kartu su tėvais galiu gurkšnoti arbatą ir dalintis savaitės įspūdžiais. 

Kai yra laiko pažaisti su savo plunksnuotais augintiniais. 

Kai su močiute ir krikšto dukra randame naują veiklą.

Kai kišenės pilnos rudeniškos melancholijos, o širdis – saulėtų prisiminų.

AtsakytiPersiųsti