Kai ateina ruduo, kurį laiką gyvenu vasaros prisiminimais. Rugsėjį būna savotiška atmetimo reakcija. Jeigu ateina graži saulėta diena, tai veidą puošia nuostalgiška šypsena, nes rudenyje ieškau vasaros pėdsakų. Tik kai ruduo tampa auksaspalvis, tik tada skausmingai paleidžiu vasarą. Nustoju traukti iš minčių pakampių užkonservuotus vasaros prisiminimus.
2020 m. rugsėjo 18 d., penktadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
#Noriu saulės
Kiekvieną rudenį jaučiu stiprų saulės šviesos deficitą. Pradedu plaukioti melancholijos baseine. Atėjus žiemai plaukiojimas tampa nardymu. T...

-
Š iandien ko gero yra normalu, kad žmogus renkasi viengungišką gyvenimą. Tik kartais tai yra smerkiama. Tačiau smer...
-
Kiekvieną rudenį jaučiu stiprų saulės šviesos deficitą. Pradedu plaukioti melancholijos baseine. Atėjus žiemai plaukiojimas tampa nardymu. T...
-
Teko man pažinoti žmogų, kurio doroviniai principai buvo nuliniai. Tai buvo moteris pas kuria man teko nuomotis kambarį. Ji vieną kartą man...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą