Kai ateina ruduo, kurį laiką gyvenu vasaros prisiminimais. Rugsėjį būna savotiška atmetimo reakcija. Jeigu ateina graži saulėta diena, tai veidą puošia nuostalgiška šypsena, nes rudenyje ieškau vasaros pėdsakų. Tik kai ruduo tampa auksaspalvis, tik tada skausmingai paleidžiu vasarą. Nustoju traukti iš minčių pakampių užkonservuotus vasaros prisiminimus.
2020 m. rugsėjo 18 d., penktadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
#Noriu saulės
Kiekvieną rudenį jaučiu stiprų saulės šviesos deficitą. Pradedu plaukioti melancholijos baseine. Atėjus žiemai plaukiojimas tampa nardymu. T...
-
Š iandien ko gero yra normalu, kad žmogus renkasi viengungišką gyvenimą. Tik kartais tai yra smerkiama. Tačiau smer...
-
P rieš 2 metus kitame savo bloge patalpinau įrašą, kurį dar ir šiandien skaitydamas nusišypsau. 1. Kai po sunkios darbo savaitės pagalia...
-
Psichologiniai tyrimai įrodė, kad kuo žmogus yra labiau išsilavinęs, tuo jis mažiau pastebi kito žmogaus trūkumus. Jis pradeda pastebėti žm...

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą