2018 m. birželio 18 d., pirmadienis
2018 m. gegužės 20 d., sekmadienis
#"Keli žingsniai kaip tapti sėkmingu žmogumi" ir kiti BLA BLA BLA
Pirmoji saviugdos knyga, kurią
perskaičiau - R. Betrz "Nori būti normalus, ar laimingas?". Šis pavadinimas
mane "užkabino", nes yra it manifestas, kuris kviečia baigti tarnauti
normalumo dievui ir pagaliau pradėti gyventi autentišką gyvenimą. Bet... Po kokių
kelių skyrių, supratau, kad knyga yra visiškai niekam tikusi. Skyriai
užbaigiami atvira autoriaus seminarų reklama. Gerai, kad tą knygą gavau
nemokamai, nes kitu atveju - pinigai būtų išleisti veltui... Autorius pastoviai
bandė diegti mintį, kad žmogus yra nelaimingas būdamas normalus. Apskritai,
normalumas ir laimė yra supriešinami, todėl žmogui reikia gyvenime rinktis vieną kelią.
Man, kaip divergentiškai mąstančiam žmogui, tai yra kiek juokinga. Asmuo gali
būti ir normalus, ir kartu neįprastas, kitoniškas, keistas. Pvz., vieni žmonės
rengiasi ekstravagantiškai. Bet po jų įdomia išvaizda gali slypėti dvasinis
skurdas. Arba atvirkščiai. O dar tie tarpiniai variantai... Realiai negaliu pasakyti
nieko gero apie knygą. Gal tiesiog ją blogai atsimenu? Nors... Klausime slypi
atsakymas. Geros knygos įstringa mūsų atmintyje visam gyvenimui. Na, o minėta saviugdos
knyga - kaip lengvas meilės romaniūkštis pirktas už kelis eurus spaudos kioske
- išsisklaido atmintyje lyg rūkas po saulėtekio... Tai būdinga visoms prastoms
saviugdos knygoms. Tu gali atpasakoti tik pagrindinę mintį, o visos detalės,
smulkios ir nelabai, lieka paliestos amžinosios užmaršties rankos pirštų.
Po nesėkmingos pažinties su tokio
žanro knygomis, ilgą laiką net nenorėjau žiūrėti į lentynas, kuriuose buvo
sudėti panašaus pobūdžio skaitiniai. Kai įsidarbinau knygyne, man pasiūlė
papildomai padirbėti knygų mugėje. Aš sutikau. Spėkite, kokias knygas aš
pardavinėjau? SAVIUGDOS! Prieš mugę man teko neapsakomai sunkus darbas -
susipažinti su tomis knygomis artimiau. Nes juk kaip pardavinėsi knygas apie
kurias nieko neišmanai... Vieną saviugdos knygą gavau dovanų įsidarbinęs
knygyne - Petra Brock "Mindfuck". Ją buvau jau beveik perskaitęs. Ir
tai gerai, nes ji knygų mugėje buvo ant "mano" prekystalio.
Ką reikia žinoti apie saviugdos
knygas... Jos ryškios. Viršeliai neoninių atspalvių, geltoni, rožiniai, žydri
ar net spalvoti... Tiesiog mirga marga
akyse. Tokių knygų pavadinimais norima žmogų šokiruoti, duoti nokautą,
pažadinti jo begalinį smalsumą. Keli tokių pavadinimų pvz.: "Fuck
it", "Subtilus menas nekrušti
sau (ir kitiems) proto: kitoks požiūris į gerą gyvenimą",
"Mindfuck". Ir tokie dalykai iš tikrųjų veikia. Jaunuoliai per knygų
mugę buvo tiesiog prilipę prie tų knygų, kurių pavadinime buvo pavartotas žodis
"fuck". Gaila, kad tokios knygos negali pasidžiaugti kokybišku
turiniu. Kaip sakė viena mano pažįstama: "Tokiose knygos rašoma apie tai,
ką žmogus ir taip gerai žino ir supranta". Mhm, taip yra iš tikrųjų.
Galbūt žmogus perskaitęs saviugdos knygą trumpą laiką jausis kaip iš naujo
gimęs, bet vėliau viskas pasibaigs. Kiek žmonių perka tokio pobūdžio knygas dėl
tos trumpalaikės pokyčių iliuzijos... O kiek daug žmonių perka saviugdos knygas
manydami, jog jos it stebuklinga laimės piliulė automatiškai pakeis jų
gyvenimą...
Saviugdos knygos nėra nei geros,
nei blogos. Ir tarp tokio žanro skaitinių galima rasti dėmesio vertų knygų. Po
knygų mugės suteikiau dar vieną šansą saviugdos knygoms ir griebiau skaityti
Ajahno Brahmo kūrinį „Dramblys, kuris pamiršo laimę“. Būtent ši knyga kelis
vakarus priversdavo mane šypsotis. Viskas joje sudėta iš atskirų budizmo
vienuolio pasakojimų apie save ir aplinkinį pasaulį, iš pasakų ir pramanytų
istorijų. Džiaugiuosi, kad perskaičiau šią knygą. Ar ji pakeitė mano gyvenimą?
Abejoju. Nors viena mintis man iki šiol skamba mintyse: "Kiek daug
praradote gyvenimo laukdami, kol prabėgs valandos, dienos, mėnesiai ir pagaliau
nutiks kažkas ilgai laukto: pakils lėktuvas, pasibaigs darbo diena, gims
kūdikis? Deja, tokios tarpinės akimirkos sudaro didžiąją mūsų gyvenimo
dalį". Aš jau kurį laiką gyvenau nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro.
Atėjus kitoms dienos - aš tiesiog stūmiau laiką ir vis save guodžiau: "Nu
dar pakentėk... Jau greitai savaitgalis...". Bet juk kuo greičiau ateis
savaitgalis, tuo greičiau jis praeis ir prasidės nauja darbo savaitė... Buvau it auksinė žuvelė patalpinta į apvalų akvariumą. Plaukiau ratu ir vis galvojau kada pasibaigs ta sušikta stiklinė siena... Aukščiausio lygio absurdas? O taip... Dabar
stengiuosi į viską žiūrėti kiek kitaip. Daug darbo - valio, juk noriu, kad diena praeitų kuo greičiau. Atsirado laisva minutė - čiumpu bet kokią knygą ir
tyrinėju jos viršelį, o tada - turinį. Išnaudoju kiekvieną minutę poilsiui,
pramogoms, meditacijai, apmąstymams...
Pabaigai... Siūlau imti ir
skaityti psichologų parašytas saviugdos knygas, įdomių asmenybių biografijas.
Tokiose knygose yra daugiau autentiškumo, tikrovės, mažiau
"nekokybiškų" iliuzijų, iš piršto laužtų teorijų ir saldžiai banalių
teiginių... Pvz., neva jūsų siela it
margaspalvis drugelis desperatiškai veržiasi į laisvės šviesą, bla bla bla...
Jeigu saviugdos knygos yra perkamos (kiek žinau, JOS YRA TOPINĖS LIETUVOJE), ir
tiek jų leidžiama, tai galbūt aplinkui mus gyvena daug nelaimingų žmonių? Galbūt
pamirštame, kad galime būti laimingi ir saviugdos knygos mums yra lyg
instrukcijos, kurios tai primena?
Ir jau pačiai... pačiai...
pabaigai... Vyšnaitė ant torto: kiekvienas privalo savarankiškai rasti kelią į
laimę. Saviugdos knygos gali kažkiek padėti šiame reikale, bet jose nėra
universalaus laimės recepto (cha, pats jau rašau saviugdos knygų klišėmis...
:D)
2018 m. gegužės 6 d., sekmadienis
2018 m. balandžio 23 d., pirmadienis
2018 m. balandžio 15 d., sekmadienis
#Keli perlai iš tarpukario Lietuvos spaudos...
Ir
kiaulės sugeba įvertinti muziką
Telšiuose,
darydamas bandymus dviejų kiaulių tvarte, pastatė gramofoną, kuris grojo
simfoniją. Kiaulės nuleido uodegas ir vaikščiojo aplink gramofoną gana gerai
išlaikydamos muzikos ritmą ir noriai klausydamos muzikos griežimo. Bet kada
paskui buvo uždėta džiazo plokštelė ir muzika pradėjo "going round and
round", tai kiaulės užrietė savo uodegas ir demonstratyviai išėjo iš
tvarto, nepakęsdamos tokios "elvilizuotos" muzikos.
"Žiemaičių
prietelius", 1936 m. rugsėjo 6 d. Nr. 34.
---
Juodos
panagės - išsiskyrimo priežastis
Vienas
prancūzų teismas pripažino, kad juodi vyro panagiai gali būti ganėtina
priežastimi vedybas perskirti. Viena artistė tuo motyvu norėjo atsiskirti nuo
savo vyro, kadangi jo juodi panagiai niekino jos, menininkės, garbę, Teismas
juos išskyrė. Vyrai, valykitės panagius.
"Vakarai",
1936 m. sausio 21 d.
---
Kaip
reklamuojasi japonai
Vieno
Berlyno laikraščio korespondenta s
pateikia ištraukas skelbimų iš japonų laikraščių. Jos tiek charakteringos, jog
mums tikrai įdomu bus jas perskaityti. Štai: "mūsų kilimai tiek pat
švelnūs kaip naujagimio kūdikio oda", "prekės pristatomos artilerijos
šovinio greitumu", "mūsų arbata gaminama bei paruošiama tiek pat
rūpestingai ir maloniai, kaip mylintis vyras žiūri savo žmonos",
"mūsų tapetai praktiški ir tiek pat nesidėvi, kaip kad dramblio oda",
"lankykite mūsų krautuves. Tamstas ypatingai atydžiai sutiks mūsų
krautuvėse. Mūsų tarnautojai tiek pat mandagūs ir malonūs kaip tėvas, kuris
neturi kraičio savo dukteriai, ir kuris, tačiau nori ją išleisti už vyro",
"Tad lankykite mūsų krautuves, mes sutiksim tamstas visados, kaip saulės
spindulys, nušviečiantis dangų, po apsiniaukusios dienos."
"Sekmadienis",
1933 m. gegužės 14 d., Nr. 20
---
Mirė didžiausias anglų keistuolis
Šotlandijoje,
Breklechersto miestelyje, mirė eidamas 88-uosius metus pats dižiausias Anglijos
keistuolis - Džeimsas Patersonas.
Grįžęs
gimtinėn, Patersonas pasirodė esąs didelis arklių sporto mėgėjas, tačiau lygiai
priešingai nemėgo, tiesiog neapkęsta moterų.
Per
paskutiniuosius 30 metų jo dvaran nebuvo įžengusi nei viena moteris; visi
tarnai buvo išimtinai vyrai, be to, buvo reikalaujama, kad kiekvienas tarnas
būtinai būtų gimęs 1846 metais, tai yra tais pačiais ką ir Patersonas. Ir dar
tarnas turėjo būti vienodo ūgio, kaip ir ponas, ir nešioti tokios pat spalvos
plaukus. Nešioti barzdą buvo griežtai draudžiama.
Užtat
Patersonas buvo labai geras savo tarnams, sodindavo juos kartu su savimi prie
vieno stalo ir, dabar, miręs, paliko jiems visą savo turtą, - apie vieną
milijoną svarų sterlingų. Niekas iš giminaičių negavo nei vieno penso.
Patersonas
turėjo mylimą šunį, Dorą. Palikime nurodyta, kad tuojaus pat po Patersono
mirties, šunį reikia nužudyti ciano kaliju ir palaidoti greta su šeimininku.
Ant kapo keistuolis liepė padaryti lentą su užrašu: "Čia guli Džeimsas
Patersonas ir jo šuo Dora".
Vietos
valdžia vis tik tačiau neleido išpildyti Patersono valios: šuo buvo nunuodytas,
bet jį palaidojo šunų kapose, o keistuolį šeimos rūsyje.
"Sekmadienis",
1934 m. liepos 8 d., Nr. 27.
---
Kuri
žvairakė, ta gražuolė
Dabar įeina madon žvairos akys.
Daugelis pasaulio gražuolių nori turėti žvairas akis. Vyrai sako, žvairos akys
turi savyje didesnę šypseną ir koketavimo išraišką, veidas atrodo linksmesnis
ir simpatiškesnis. Pranašauta, kad neužilgo ir mūsų moterys pradės piaustyti
savo akutes.
"Jaunimo
pasaulis", 1930 m., Nr. 1.
---
Kaip
kavalieriai siūlosi panelėms
"Skubinuos pasisiūlyt, nes
jau, regis, apie 30 metų turiu. Pradėsiu nuo asabos. Juozas. Teistas ir baustas
nebuvau. Jokių fizinių bei psichinių defektų kol kas neturiu. Vodkės negeriu,
bet fokstruoju ir čiuožiu. Ilgumo esu 1,77 mtr. Visuomet optimistiškai
nusistatęs. Siunčiu tik prabną atvaizdą, nes mordamozas nepadarė tikrųjų.
Patikti pretenzijų nereiškiu, nes turiu žemaitišką snukį."
"Jaunųjų
pasaulis", 1930 m., Nr. 1.
---
Visus "perlus" galite rasti knygoje "Duokit fraką" (https://www.goodreads.com/book/show/25512162-duokit-frak)
2018 m. balandžio 9 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
#Noriu saulės
Kiekvieną rudenį jaučiu stiprų saulės šviesos deficitą. Pradedu plaukioti melancholijos baseine. Atėjus žiemai plaukiojimas tampa nardymu. T...
-
Š iandien ko gero yra normalu, kad žmogus renkasi viengungišką gyvenimą. Tik kartais tai yra smerkiama. Tačiau smer...
-
P rieš 2 metus kitame savo bloge patalpinau įrašą, kurį dar ir šiandien skaitydamas nusišypsau. 1. Kai po sunkios darbo savaitės pagalia...
-
V isai neseniai su krikšto dukra žiūrėjome animacinius filmus per Cartoon Network(toliau - CN). Jai nelabai patinka nauja CN produkcija. ...

