#Jurga Lago - Liucija

http://www.almalittera.lt/image.php?image=/img/uploads/virseliai/40b83e18325c2ae6aeed0940104ebca668021335_Liucija.png&width=398&height=398

Realizavau vieną iš savo svajonių - įsidarbinau knygyne. Dirbu neįtikėtinai gražioje vietoje - Vilniaus universitete, Littera knygyne. Darbovietės lubos papuoštos Antano Kmieliausio freskomis. Kartais, prieš pat knygų parduotuvėlės uždarymą, įjungiu visiems Hario Poterio gerbėjams gerai žinomą muziką... Tada atrodo, kad esu koks Hogvartso profesorius.

Pradėjęs dirbti naujoje darbovietėje, pajutau dar stipresnę trauką knygoms. Tvarkydamas lentynas dažnai pagriebiu kokią nors knygą, pavartau, paskaitau aprašymą ir mintyse sau prižadu: "Būtinai perskaitysiu...". Tokia situacija buvo ir su Jurgos Lago knyga apie Liuciją.

Kas yra Liucija? Pradėsiu nuo to, kad būdamas 12 klasėje, per vieną lietuvių kalbos pamoką gavau užduotį parašyti pastraipą apie tai, ką Liudui Vasariui reiškia Aušrakalnis. Kaip žinote/skaitėte/prisimenate, pagrindiniam Vinco Mykolaičio-Putino romano "Altorių šešėly" veikėjui, Aušrakalnis buvo ta vieta, kurioje jis galėjo pabūti su savo mintimis. Atsiriboti nuo pasaulio. Pastraipoje pažymėjau, jog kiekvienas žmogus turi savo Aušrakalnį - vietą, kurioje galima pasislėpti nuo rūpesčių, pasiduoti minčių štormams ir laisviau atsikvėpti. Ką aš noriu tuo pasakyti?.. Kiekvienas savo gyvenime turime savo Aušrakalnį, pažįstame Liuciją... Savo Liuciją.

Jurgos Lago Liucija - nuostabi senučiukė. Tai persona iš didžiosios raidės, kuri su kovalda išdaužė visus stereotipus apie lietuviškus senjorus. Liucija yra sena. Faktas. Bet jos gyvenimas ties senatvės atėjimu nepasibaigė. "Jėzusmarija"! Tikrai ne! Jurgos Lago kaimynė, Liucija, gyvena antrą gyvenimą. Džiaugiasi smulkmenomis, senatvės privalumais(!), mokosi naujų dalykų, šypsosi ir skleidžia tokią energiją, kad laikykis, kaip rašė istorikas Valdemaras Klumbys, "per anksti susenęs jaunime"...  

Ir aš pažįstu žmogų, kuri drąsiai galiu vadinti savo Liucija. Tai žmogus, kuris net ir sunkiausiomis akimirkomis geba nuoširdžiai šypsotis. Tai žmogus, kuris mėgaujasi lašiniais su duona taip pat, kaip mėgaujasi gurmanas valgydamas varlių blauzdeles prabangiausiame Paryžiaus restorane. Mano Liucija - žmogus, kuris įvaldęs saviitaigos meną, todėl retai serga. Nes jis sau nuolat kartoja: "Aš nesergu, ne, ne, ne. Man viskas gerai." Tiek Jurgos Lago, tiek mano Liucija, yra stiprybės pavyzdys, kuriuo norisi sekti, su kuriuo norisi pabūti ilgiau, nes tokie žmonės - gyvenimo saulės.

Knyga labai lengvai skaitosi. Nors rašytoja bandė sukurti tam tikrą nuotaiką aprašydama Liucijos bute vyraujantį chaosą, vaistažolių kvapus ir kitas detales, bet man knyga pasirodė panaši į dialogų rinkinį. Per mažai skirta dėmesio aplinkos aprašymui, veikėjų emocijoms, išgyvenimams... Norėjosi daugiau detalių kas yra ta Liucija, kaip ji atrodo... Kokia jos nosis... Koks balsas ar akių spalva...

Per mažai detalių...

#Svirplio vlogas Nr. 16 - #Skambutis

#Svirplio vlogas Nr. 15 - #Pokyčiai

#Svirplio vlogas Nr. 14 - #Laifhakai

#Įsimintiniausi 2017 m. hitai

Šiais metais įjungęs radiją po kelių minučių pasijausdavau blogai. Nuo Despacito mane pykino. Nemanau, kad pastaroji daina yra bloga, bet kai visur aplinkui ją girdi - "nu tai ką žinau...". Galiu pasigirti, kad taip ir nė kartelio neišklausiau šios dainos iki galo. Vos tik išgirsdavau Despacito - išjungdavau radiją, muzikos grotuvą ar perjungdavau kanalą. Pastebėjau, kad manyje gyvena baisus kipšiukas, kuris man sako: "O tu daryk kitaip!". Jis atsirado paauglystėje. Žinot, toks mažas maištininkas, kuris pastoviai kiša koją, kai darai kažką įprasto. Kartais jam ir dabar pasiduodu. Bet tik kartais... Šiandien dalinuosi 2017 m. sąrašų dainų, kurios mano grojaraštyje išsilaikė pakankamai ilgą laiką...

1. Paramore - Hard Times. Ši daina atitinka mano visų 2017 m. emocinę būseną. Dainuodavau ją vos tik atsibudęs niūriais rytas. Vaizdo klipas yra neįprastas, pati daina turi retro prieskonį. Apie ką dainą? Apie problemas! Hayley, Paramore vokalistė, traukia linksmą dainą apie nelinksmus dalykus... Ir gerai. Nejaugi į viską (ir visada) reikia žiūrėti rimtais veizolais?

2. Margaret - What You Do. Esu juokavęs, kad Margaret yra Lenkijos GJan. Iš tiesų į vieną gretą šių dainininkių negalima statyti. GJan, mano nuomone, pasižymi puikiais vokaliniais sugebėjimais. O vat Margaret... Hm... Ji neturi stipraus balso. Iš kitos pusės, o kam jo reikia? Juk čia šou biznis! Margaret dainos yra žaismingos, linksmos, žodžiai paprasti ir tokie catchy. Kodėl man patiko ši daina? Dėl muzikinio vaizdo įrašo sukurto šiam gabalui. Dainoje Margaret tampa žaidimo veikėja, turinti kelias gyvybes. Kai pralaimi - ji nepasiduoda ir vėl stoja į kovą. Geimeriai, jeigu jūs skaitote šį postą - marš į youtub'ą, nes Margaret Jūsų laukia...

3. Dihaj - Skeletons. Eurovizija... Myliu šį dainos konkursą. Ypatingai patinka spėlioti kas pateks į finalą. Vienam pažįstamam juokavau, jog Eurovizija man - sporto rungtynės. Aišku, likau nesuprastas. Ir suprantu kodėl. Realiai šis dainų konkursas primena labiau ne sporto rungtynes, o politinį žaidimą. Kai pamačiau Dihaj muzikinį klipą - mane iš karto pakerėjo Diana Hadžijeva. Neįprastas įvaizdis, charizma ir tas žvilgsnis... Nustebino pasirodymas Eurovizijos scenoje, kuriam buvo galima drąsiai klijuoti etiketę "alternatyvu". Kas dar? Artima mano širdžiai buvo dainoje transliuojama mintis apie pasitikėjimą ir emocinį artumą. Paklausom!

4. Taylor Swift - Look What You Made Me Do. Nesu tas veidmainis snobas, kuris flegmatiškai sučepsi sakydamas: "Fiu... Aš neklausau popso... Aš kitoks.". Dažniausiai tokio tipo žmogus slapta taškosi savo automobilyje nuo kokios Jennifer Lopez. Taigi... Kodėl šis hitas pateko į mano 2017 m. įsimintiniausių dainų sąrašą? Dirbdamas picų kepėju rytais girdėdavau šią dainą. Įsivaizduokit, gaminu picą ir dainuoju sau po nosimi: "Ooh, look what you made me do, look what you made me do, look what you just made me do, look what you just made me...".

5. Alle Farben & Janieck - Little Hollywood - Ši daina buvo nustatyta kaip žadintuvo tonas. Beveik visą vasarą teko keltis skambant minėtam gabalui. Juodojo šokolado kartumo gyvenimo taisyklė, kurią visi mes sužinome su laiku, byloja: "Niekada nenustatyk mėgstamiausios dainos kaip žadintuvo tono". O aš šios taisyklės nepaisiau. Nesąmoningai daina pradėjo asocijuotis su kėlimosi procesu rytais. O tas procesas, kaip visi žino, nėra pats maloniausias... Iš kitos pusės, tai buvo saulės pripildyti rytmečiai, tad daina automatiškai neatsidūrė nekenčiamų hitų sąraše. Tiesiog man reikėjo nuo jos pailsėti. Na, o dabar apie pačią dainą... Ji man automatiškai asocijuojasi su šiltais vakarais, kurie praleidžiami geroje kompanijoje. Ir ne tik. Laimė nėra kažkur pas kaimynus už tvoros.  Atrodytų, jog pastaroji mintis yra elementari... Bet taip nėra. Dažniausiai mes jaučiamės nelaimingi, manome, kad mums juodai nesiseka, o vat kitiems gyvenimas yra lyg plaukimas laivu sraunia upe. Be jokių kliūčių... O taip nėra. Mes patys galime sukurti savo rojų žemėje (kad ir kaip tai patetiškai skambėtų...)  

Na, o pabaigai paminėsiu dar penkias dainas, kurios kėsinosi patekti į sąrašą:

Clean Bandit - Symphony feat. Zara Larsson

LP - Other People

Camila Cabello - Havana ft. Young Thug

Dua Lipa – New Rules

Portugal. The Man - Feel It Still

Alice Merton - No Roots

#Tas gyvenimas...

Šiandien mano krikšto dukra gavo nuo vienos tetos vaikišką gydytojo rinkinį. Mergaitė išsiėmusi stetofonendoskopą priėjo prie manęs, norėdama patikrinti kaip plaka širdis. Kankinosi vaikas ilgai. Galop krikšto dukra mostelėjo ranka. Nutaisiusi rimtą gydytojos veidą diagnozavo man baisią ligą:

- Neturi tu tos širdies...

Žinote, aš žmogus jautrus... Apsiverkiau.

#Toksiški draugai

Jau seniai planavau įrašą apie geriausių draugų bendravimą, kuris laikui bėgant mutuoja ir tampa kažkoks nenormalus. Viename savo vloge (jeigu galima tuos trumpus vaizdo įrašus vadinti vlogais...), neva kalbėjau mobiliuoju telefonu su draugu, kuriam pareiškiau: "Aš ne su tavo draugas... Aš tavo geriausias draugas! Aš juokiuosi ne su tavimi, o iš tavęs!". Be abejonės, smagu pasijuokti iš kito žmogaus. Ypač jei tas žmogus - tavo geras draugas, kuris eilinį kartą papuolė į idiotišką situaciją. Bet aš pastebiu vieną dalyką, kad kai kurie žmonės aiškiai peržengia ribas...

Kaip identifikuoti tokius žmones?

* Jei pargriuvai ir stipriai susimušei kelį, tie žmonės ilgai juoksis iš tavęs vietoj to, kad prieiti ir paduoti ranką.

* Jeigu jiems pasakai, kad tau reikia skubios pagalbos, nes sugedo automobilis, jie specialiai neskubės.

* Tokie žmonės žino tavo visas baimes (net fobijas) ir kompleksus. Ir jie tuo būtinai pasinaudos.

* Tokie žmonės per gimtadienius dovanoja  tik jiems vieniems juokingus dalykus. Pvz., per 18-ąjį gimtadienį jie gali padovanoti prezervatyvų, sauskelnių... Tokios dovanos retai būna supakuojamos. Jos visada dovanojamos visiems matant ir girdint.

* Tokie žmonės niekada tavęs nevadins tikru vardu. Jie visada naudos pravardes. Pvz., lupnius, bebras, ačkarikas, bitch ir t.t.

* Tokie žmonės - tai tavo vidinių cenzorių įkūnijimas realybėje. Jų kompanijoje bijosi apsikvailinti, būti nuoširdus.

Mano blogą skaito tik keli vorai, dulkių kamuoliai, nu ir gal Viktorija (Piratė). Galbūt atsiras žmogus, kuris save apsupo šlykstukais ir nemato jokios problemos. Toks žmogus perskaitęs mano įrašą pasakys: "Nu, šitas lopas ryškiai neturi JUMORO jausmo..." Ne. Turiu aš ta h(!)umoro jausmą. Jis visada su manimi. Ir aš pastoviai juokiuosi iš savęs. Pastoviai. Bet aš nesu linkęs, apsupti save žmonėmis, kurie tik moka ir stengiasi pasijuokti iš mano naujų batų, šukuosenos, išreikštų minčių ar svajonių. Dėl tokių griežtų standartų turiu tik kelis draugus. Bet ačiū Dievui, jie žino kada reikia patylėti, o kada galima pasijuokti...  

Pastebėjau dar vieną dalyką. Galbūt tokiems draugams tu esi svarbus, bet jie niekada to nepasakys tiesiai šviesiai. Pvz., drauge kitai draugei niekada nepasakys: "Tu man esi svarbi". Ne. Ji geriau naktį paskambins ir į ragelį sušuks: "Myliu tave, kale!".